Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 03 16

Sporto valdininkų ambicijos – triženklis lietuvių skaičius olimpiadoje jau po 6 metų

Gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus ir 2028 m. į vasaros olimpines žaidynes Los Andžele išlydėti 100 mūsų olimpiečių – toks siekis įtvirtintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022-2030 m. sporto plėtros programoje, kuriai trečiadienį pritarė šalies Vyriausybė.
Lietuvos delegacija olimpinių žaidynių atidaryme
2021-aisiais Tokijo olimpiadoje dalyvavo tik 42 lietuviai / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto planuojami daugiau nei 32 mln. eurų, rašoma ŠMSM pranešime spaudai.

„Nors valstybės skiriamos lėšos sportui nuosekliai didėja, kol kas negalime pasigirti, jog taip pat daugėtų ir sportininkų aukščiausių laimėjimų. Akivaizdu, jog dabartinė mūsų sporto sistema neužtikrina progreso, tad reikia esminių pokyčių.

Su sporto bendruomene kalbamės nuolatos, bendra darbo grupė padėjo identifikuoti problemas ir pasiūlė sprendimų. Iškelti ambicingi tikslai – beveik trigubai daugiau mūsų sportininkų 2028 metų vasaros olimpiadoje nei pernai, patvirtinti kiti aiškūs rodikliai, taigi laukia daug darbų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Jurgita Šiugždiniene
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Jurgita Šiugždiniene

Sporto plėtros programoje numatyta išgryninti ilgalaikę, aiškiais kriterijais paremtą sporto vystymo politiką ir pertvarkyti, modernizuoti dabartinę šalies sporto sistemą nuo pagrindų iki aukšto meistriškumo sporto.

Visą sporto sistemą siekiama suformuoti kaip piramidę, kurios pagrindą sudaro vaikų ir suaugusiųjų fizinį aktyvumą skatinančios veiklos, o centrinė dalis ir viršūnė tenka aukšto meistriškumo sportui, geriausiems šalies sportininkams ir jų pasiekimams.

Sporto plėtros programa apima abi sistemines sporto sritis. Įgyvendinant programą, atliekant fundamentalius pokyčius, siekiama sustiprinti sporto piramidės pagrindą – didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir taip gerinti aukšto sportinio meistriškumo pasiekimus.

Programoje pažymima, jog Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio pagal sportuojančiųjų ir besimankštinančiųjų skaičių, tad būtina daugiau dėmesio skirti mokinių fiziniam aktyvumui švietimo įstaigose, išnaudoti vaikų ir jaunimo neformaliojo sportinio ugdymo galimybes.

123RF.com nuotr./Mankšta namuose
123RF.com nuotr./Mankšta namuose

Siekiant sporto plėtros, svarbu tikslingai plėtoti sporto bazes ir treniruočių kompleksus atsižvelgiant į fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto poreikius, keisti sporto trenerių rengimo sistemą, į aukšto meistriškumo sportininkų rengimą įtraukti daugiau mokslininkų, gerinti sporto medicinos paslaugas.

Dokumente nurodoma, jog būtina tikslingai koordinuoti finansinę valstybės paramą aukšto meistriškumo sportui, sukurti sporto sistemos kokybės stebėsenos mechanizmą, talentų pritraukimo sistemą, užtikrinti profesionaliems sportininkams dvigubos karjeros galimybes.

Sporto plėtros programa užsibrėžiama padidinti mokinių, dalyvaujančių neformaliojo sportinio ugdymo veiklose, dalį iki 26 proc. (2020 m. duomenimis – neformaliose sporto veiklose dalyvauja apie 19 proc. vaikų). Taip pat siekiama nuo 70 proc. (2017 m. duomenimis) iki daugiau nei 80 proc. padidinti gyventojų, gaunančių pakankamai fizinio aktyvumo paslaugų savo gyvenamoje vietovėje, dalį.

Kartu siekiama į svarbiausias pasaulio sporto varžybas išsiųsti ir daugiau šalies atstovų, ir įvairesnių sporto šakų sportininkų.

Įgyvendinus pokyčius tikimasi, kad 2028 m. vasaros olimpiadoje ir paralimpiadoje Lietuvai atstovaus 100 olimpiečių ir 20 paralimpiečių, o 2030 m. žiemos olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse – 16 olimpiečių ir 5 paralimpiečiai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Laura Asadauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Laura Asadauskaitė

15min primena, kad Tokijo olimpinėse žaidynėse pernai startavo tik 42 sportininkai – mažiausiai per Nepriklausomybės istoriją. Vienintelį medalį iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė.

Iki šiol daugiausia lietuvių olimpinėse žaidynėse dalyvavo 2008-aisiais Pekine (71), tuo metu žiemos paralimpinėse žaidynėse mūsų sportininkai nestartuoja jau beveik 30 metų.

ŠMSM sporto plėtros programa yra viena iš 2021-2030 m. Nacionalinio pažangos plano priemonių. Rengdama programą ministerija bendradarbiavo su LTOK, šalies sporto šakų federacijomis, neįgaliųjų sporto organizacijomis, universitetais, kitomis ministerijomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?