Ar renginyje Seime bus Seimo narių?
Daug tituluotų atletų trečiadienį rengiasi keliauti į Seimą, kur vyks „Lietuvos sporto ateities forumas“.
Bent kelias valandas Seimo konferencijos salėje kalbės penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, irkluotojas Mindaugas Griškonis, dviračių treko atstovė Simona Krupeckaitė, baidarininkas Aurimas Lankas, buriuotoja Viktorija Andrulaitytė, dziudo kovotoja Sandra Jablonskytė.
Bus ir garsių trenerių: Andrių Gudžių treniruojantis Vaclovas Kidykas, regbio Irmantas Kukulskis, penkiakovės Andrejus Zadneprovskis, o taip pat keli sporto valdininkai: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas Darius Šalūga, taip pat ir olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas bei Seimo narys Virgilijus Alekna.
Pastarajam naujo renginio reikšmė ir kelia daugiausiai abejonių ir klausimų.
„Man priskirta tema, kuria net nežinai, apie ką kalbėti. Juk galbūt norėčiau pasisakyti apie visai kita, – forumo išvakarėse 15min paklaustas apie renginį sakė buvęs disko metikas V.Alekna. – Be to, Seime tuo metu vyksta komitetų posėdžiai. Padaryta taip, kad negalėčiau dalyvauti ir pasisakyti. Nežinau, ko siekiame šiuo sporto forumu.
Trečiadienis apskritai tokia diena, kad Seimo nariai dirba komitetų posėdžiuose, kurių negalima praleidinėti. Tad sulaukti Seimo narių konferencijų salėje yra labai sudėtinga. Ne toks turėtų būti sporto forumas. Aš tai matau labiau kaip renginį vienos organizacijos, kurios atstovų pasisakymus vis girdime apie tą patį. Dabar dar vienas toks renginys Seime.“
Prieš kelerius metus Vilniuje komunikacijos bendrovė „Maniac“, dirbusi Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK), rengė spaudos konferenciją, kurioje kalbėjo keli treneriai: Bronislovas Vyšniauskas, Mykolas Masilionis, Kastytis Pavilonis.
Tada „Maniac“ agentūros atstovas įsitaisė tarp žurnalistų spaudos konferencijoje ir pats klausinėjo trenerių apie "sporto reformos žalą".
Po tuometinio Kūno kultūros ir sporto departamento vadovo Edžio Urbanavičiaus reformos prieš kelerius metus buvo panaikintas Lietuvos olimpinis sporto centras Šeškinėje, kuriame dirbo ir sporto medikai. Tuomet daugiau finansavimo bei atsakomybių skirta federacijoms.
LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė pastaruosius kelerius metus kaltino Sporto reformos iniciatorius, tarp kurių buvo ir kitas olimpinis čempionas V.Alekna.
Su 15min antradienį bendravęs vienas olimpietis, prašęs neminėti jo pavardės, teigė, kad dabar į Sporto forumą vėl sukviesti LTOK palankūs žmonės, kuriems skambino ir pati D.Gudzinevičiūtė.
Šalies sporte regi daug žaizdų
Šįkart vardai Seime garsesni, o argumentų jie turi daugiau.
„Norime, kad kažkas mus pagaliau išgirstų. Nes dabar valdininkai priiminėja sprendimus neįsiklausę į sportininkus, – sakė LTOK sportininkų komisijos vadovas Mindaugas Griškonis, Europos irklavimo čempionas, olimpinis ir pasaulio prizininkas. – Todėl pabandėme surinkti atletus, kurie per pastaruosius metus davė daugiausiai Lietuvos sportui.
Ieškosime būdų bei kompromisų spręsti tam tikrus šalies sportui svarbius klausimus, nes šiuo metu sportas žlugęs – neturime nei medicininės pagalbos, nei normalios pasirengimo sistemos, o treneriai Lietuvoje, deja, jau pasenę amžiumi, o jauniems nėra gerų sąlygų dirbti ir užsidirbti. Bandysime gvildenti problemas nuo žemiausios grandies, trenerių, kurie dirba su vaikais ir jaunimu.
Be to, nėra infrastruktūros, nėra medicinos, todėl ir rezultatai tarptautinėje arenoje krenta, olimpinės rinktinės nariai sensta, o nauji neiškyla. Sportas po truputį eina į pražūtį. Nors finansavimas neprastėja, sistemos nebuvimas viską žlugdo.“
M.Griškonio manymu, keli dalykai reikalingi judant į priekį.
„Kalbant apie aukšto meistriškumo sportininkus reikalingas centralizuotas sportininkų pasirengimas, o taip pat infrastruktūra. Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio sporto infrastruktūrai, ypač didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje – didžiausiame mūsų mieste sportas yra nereikalingas“, – pabrėžė 35 metų irkluotojas, dalyvavęs ketveriose olimpinėse žaidynėse ir sieksiantis patekti į penktąsias 2024 metais.
Kitas svarbus punktas elitiniams atletams – finansavimas.
„Iš LTOK mes gauname stipendijas, už kurias mokamos ir socialinės garantijos. Iš valstybės gauname stipendijas, bet nėra jokių socialinių garantijų. Federacijos irgi nemoka socialinių garantijų už sportininkus. Šiai dienai aukšto meistriškumo sportininkams socialines garantijas moka vienintelis LTOK, – sakė M.Griškonis. – LTOK gąsdina, kad po įstatymo pataisų praradęs pajamų šaltinį negalės mūsų finansuoti, tad, jei valstybė nepateiks socialinių garantijų, o stipendijos liks tokio pat dydžio, sportuoti tiesiog neapsimokės.
Bet koks statybininkas ar sandėlio darbuotojas uždirbs daugiau nei elitinis Lietuvos sportininkas. Kaimyninėse šalyse sportininkai yra labiau vertinami, ten galima uždirbti daugiau pinigų iš sporto. Kalbu apie individualias sporto šakas, ne apie futbolą ar krepšinį, kuris veikia klubine sistema.“
Be to, M.Grišlonio manymu, būtina atkurti olimpinį sporto centrą su būriu sporto medikų, kaip būdavo anksčiau, prieš Sporto reformą.
„Tada jie žadėjo, kad panaikinus Olimpinį sporto centrą, federacijos galės samdytis kokius nori medicinos specialistus, bet dauguma federacijų nesugeba to padaryti – biudžetas per mažas. Sportininkai neturi nei masažuotojų, nei gydytojų. Laura Asadauskaitė sakė, kad jos vyras (A.Zadneprovskis) varžybose pamasažuoja kojas, nes federacija negali išlaikyti masažuotojo. Tai apie ką mes kalbame? Tai gerai, kad ji labai patyrusi, o kaip su jaunimu? – kalbėjo M.Griškonis. – Man keista, kaip kalba Virgilijus Alekna, kuris pats užaugo toje sistemoje, olimpiniame centre. Aišku, jis turėjo vieną labai išprususį specialistą Zigmą Živatkauską. Bet dabar tokių specialistų nebėra.
Aš pats esu olimpinio sporto centro kūrinys, pats ten mokiausi, sportavau ir gavau medicininę pagalbą iki 2017 metų Sporto reformos. Ten būdavo specialistai, kurie dirbdavo su sportininkais. Dabar federacijos siunčia sportininkus į privačias klinikas, bet ten specialistai nesupranta atletų fiziologijos.
Irklavimas yra viena geriausiai finansuojamų federacijų, bet turime vieną masažuotoją ir vieną gydytoją. Mums reikėtų daugiau, kad pasirūpintų ir suaugusiais, ir jaunais.“
Svarbus loterijų mokesčio klausimas
Labiausiai LTOK rūpimas klausimas, kuriam trečiadienį Seime neabejotinai bus skiriama daug dėmesio, – loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos.
Seime ir Vyriausybėje skinasi kelią naujas sporto finansavimo modelis, kurį dar turi patvirtinti Seimas.
Pagal naująją tvarką nuo 2022 arba 2023 metų pradžios LTOK nebegautų tiesioginės paramos iš savo pačios valdomos loterijų įmonės „Olifėja“. Pagal dabar galiojančią tvarką, loterijų bendrovės šalyje 5 proc. nuo išplatintų bilietų vertės perveda į biudžetą, o dar 8 proc. skiria paramai, kurios didžioji dalis keliauja LTOK.
Seime siūloma šias sumas sudėti, visus 13 proc. pervesti į biudžetą ir tada išdalinti sportui. Finansavimas aukšto meistriškumo sportui taip padidėtų 38 proc. – apie 3 mln. eurų, bet būtų skiriamas tiesiogiai iš valstybės biudžeto. LTOK netektų autonomijos laisvai leisti biudžetą, kuris pernai siekė 8,5 mln. eurų.
Suprasti akimirksniu
- Didžiausiais biudžetais operuojančios sporto organizacijos Lietuvoje:
- Kauno „Žalgiris“ – 10mln. eurų (daugiausiai iš rėmėjų, savivaldybės, Eurolygos ir bilietų)
- Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – 9,9 mln. eurų (daugiausia iš „Olifėjos“ mokesčių)
- Lietuvos futbolo federacija – 8,5 mln. eurų (daugiausiai iš FIFA ir UEFA dotacijų)
- Lietuvos krepšinio federacija – 3,2 mln. eurų (daugiausiai iš ministerijos ir rėmėjų)
- Vilniaus „Rytas“ – 3,2 mln. eurų (daugiausiai iš savivaldybės, rėmėjų)
„Lietuvoje veikia visiškai skirtingas modelis nei daugelyje pasaulio ir ES šalių. Iš esmės vienose rankose yra 99 proc. loterijų rinkos. Įdomu, kad mokesčių liūto dalį verslininkai perveda ne į biudžetą, o patys paskirsto taip, kaip nori. Taigi valstybinės institucijos nedalyvauja viešųjų pinigų skirstyme“, – registruodamas minėtas pataisas, dabartinės tvarkos problematiką įvardijo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Tačiau didesnis pinigų maišas, kurį valdytų Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo mokslo ir sporto ministerija, nevilioja D.Gudzinevičiūtės ir ją palaikančių sportininkų.
„Taip tik šnekama. Jie nori atimti iš LTOK finansavimą, perskirstyti pajamas į bendrą valstybės biudžetą, o pinigai, matyt, nusės į sporto organizacijas, sveikatingumo programas, – svarstė M.Griškonis. – Šiai dienai yra aišku, kad jie atims finansavimą iš LTOK, bet visi pažadai neapibrėžti. Sakoma, kad mums padidės dvigubai, padidės 30-40 proc., bet kur tai parašyta juodu ant balto?“
Tuo metu įstatymo dėl loterijų ir lošimo mokesčių palaikantis V.Alekna – ramus.
Olimpinis čempionas įsitikinęs, kad nepasikartos situacija, kai valstybinis pinigų srautas vėlavo kelis mėnesius ir federacijas, o kartu ir sportininkus, pasiekė ne metų pradžioje, o balandį.
„Šiais metais buvo toks pavojus, federacijos sulaukė tik apie balandžio mėnesį, bet ministrė jau užtikrino, kad taip nebebus, ir pinigai tikrai atkeliaus ne balandį. Ta pati problema buvo ir prieš kelerius metu, bet tada Kūno kultūros ir sporto departamentas nesunkiai išsprendė situaciją, kad pinigai galėtų pasiekti federacijas ir sportininkus sausį. Dabar ministrė patikino, kad tai irgi yra įvykdoma, – kalbėjo V.Alekna. – Manau, kad politinis sprendimas jau priimtas, tuo labiau, kad Biudžeto reikalų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas užtikrino, kad taip bus garantuotos pajamos iš biudžeto nepriklausomai nuo to, kaip sekasi verslui.
Pinigų šaltinis sportininkams bus ženkliai didesnis, maždaug 30-40 proc. Tai bus garantija, kad ta suma bus skiriama sportui. O valstybė savo dalį sportininkų stipendijoms padidins maždaug dukart padidinus federacijų finansavimą. Toks bent jau yra siekis. Todėl aukšto meistriškumo sporto programoms ir sportininkams, gaunantiems stipendijas, lėšos turėtų ženkliai paaugti. Aš nematau jokio pavojaus.“
