Nors Lietuvos penkiakovininkai olimpinėse žaidynėse yra iškovoję keturis medalius, lentynos lūžta nuo pasaulio ir Europos pirmenybėse iškovotų trofėjų, iki šiol jie neturėjo progos pasirodyti saviems žiūrovams.
Lietuvoje elitinės šiuolaikinės penkiakovės varžybos niekada nerengtos, nors čia išaugo tokios šio sporto žvaigždės kaip Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis, Justinas Kinderis.
Dalis jų jau baigė karjerą, bet kiti laukia varžybų – dar 2014 m. pabaigoje patvirtinta, jog pasaulio taurės finalas 2017 m. birželį atkeliaus į Lietuvą, o 2015 m. pradžioje patikslinta, jog jis vyks Druskininkuose.
Tačiau likus pusmečiui iki varžybų, svarstoma idėja perkelti turnyrą iš Druskininkų į Vilnių.
„Laikas spaudžia, o Druskininkai dar nėra pasirengę, – sakė 2004 ir 2008 m. olimpinius medalius iškovojęs A.Zadneprovskis, dabar Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidentas ir olimpinės čempionės L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės treneris. – Neaišku, ar spės viską padaryti, o mes laukti ilgiau negalime.“
Druskininkų atstovai nustebę
Pasaulio taurės finalas buvo planuojamas Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) kuruojamame Druskininkų sportininkų rengimo centre, kuris oficialiai atidarytas dar 2015 metų sausį.
Tuometinis Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas iškilmingai kirpo juostelę, o sporto centro direktorius Julius Matulevičius pažadėjo, jog 2017 metais per Jonines čia vyks ir šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalas.
„Šis turnyras mums buvo tarsi kelrodė žvaigždė, kad turime spėti, turime padaryti. Mes ir darome“, – sakė nustebęs J.Matulevičius, iš 15min sužinojęs, jog penkiakovininkai svarsto perkelti savo turnyrą į Vilnių.
Vienas svarbiausių penkiakovės turnyrų turėjo būti atskaitos tašku pagaliau baigti visas sporto komplekso statybas, prasidėjusias 2008 metais.
Iš pradžių buvo planuojama baigti darbus iki 2011 metų, tačiau dėl tais pačiais metais vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato ir ekonominės krizės mūsų šalyje finansavimo prioritetai keitėsi.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) finansuojamos 29 mln. eurų vertės objekto statybos greta Druskininkų užsitęsė.
Šis turnyras mums buvo tarsi kelrodė žvaigždė, kad turime spėti, turime padaryti. Mes ir darome
Nors per pusantro kilometro nuo Druskininkų iškilusiame sporto centre prie Ratnyčėlės upelio jau yra 25 metrų plaukimo baseinas, vanduo jame šaltas, trūksta plaukimo takų. Stovi 100 vietų viešbutis, bet jame dar vyksta apdailos darbai.
Visiškai parengtos dvikovinių sporto šakų ir treniruoklių salės bei krepšinio, rankinio, salės futbolo varžyboms tinkanti didelė universali salė su tribūnomis, bet nėra paruoštas stadionas.
„Visi įsivaizduoja, kad atvažiuoja buldozeris, išlygina žemę ir atsiranda stadionas. Tačiau tai sudėtingas inžinerinis statinys, – sakė J.Matulevičius. – Dar reikia jį pabaigti – įrengti bėgimo takus, pastatyti tribūnas, sutvarkyti aplinką.“
Jis įsitikinęs, kad darbai iki birželio būtų pabaigti, bet tikslios datos įvardinti negali. Tik patikino, jog iki šiol nebuvo girdėjęs apie penkiakovininkų ketinimus kelti turnyrą į Vilnių.
„Jie neinformavo. Vienu metu kalbėjo, jog perkelti turnyro nebūtų galima, nes konkursas rengti šį turnyrą laimėtas su Druskininkų sporto rengimo centro vėliava, – kalbėjo J.Matulevičius. – Ir savivaldybėje ne kartą diskutavome ko reikėtų, kiek savivaldybė galėtų skirti pinigų.
Dabar meras vis teiraujasi, kaip vyksta pasirengimo darbai. Štai sausio 20 dieną rengiamas susirinkimas dėl penkiakovės turnyro“, – sakė J.Matulevičius.
Tačiau penkiakovininkai jau dvejus metus nerimauja dėl lėto statybų tempo, o dabar laukti nebenori.
„Stadione turėtų būti ir žolytė ir tribūnos, aplinka turėtų būti sutvarkyta iki pabaigos. Deja, per 3–4 mėnesius jie visko sutvarkyti nespės, o rizikuoti nesinori, – pabrėžė A.Zadneprovskis. – Vis dėlto tai pasaulinio masto sporto renginys, atvažiuos geriausi pasaulio penkiakovininkai, todėl jau garsiau kalbame apie Vilnių.“
Pagrindinė vieta – Vingio parkas
Anot A.Zadneprovskio, Vilnius tiktų ne tik dėl galbūt didesnio žiūrovų skaičiaus ir įdomesnio miesto atletams iš užsienio.
Buvęs penkiakovininkas praėjusią ir šią savaitę jau tarėsi su sostinės valdžios atstovais ir Kūno kultūros ir sporto departamento vadovu Edžiu Urbanavičiumi.
Planuojama, jog prie Vingio parko estrados vyktų jojimo rungtis, kuriai prireiks aštuoniolikos pagrindinių ir penkių atsarginių žirgų, taip pat sujungta bėgimo ir šaudymo rungtis ir atkrintamosios fechtavimo kovos.
Plaukimo varžybos galėtų būti surentos Lazdynų arba Lietuvos jaunimo ir moksleivių centro baseine. „Buvo minčių įrengti mobilų baseiną Vingio parke, bet tai kainuotų apie 200 tūkst. eurų – kiek per brangus malonumas trijų dienų varžyboms“, – sakė A.Zadneprovskis.
Buvo minčių įrengti mobilų baseiną Vingio parke, bet tai kainuotų apie 200 tūkst. eurų
Arena dieną prieš pagrindines varžybas vystančioms reguliariosioms fechtavimo kovoms dar ieškoma. Nors patogiausia vieta atrodytų lengvosios atletikos maniežas, kuriame penkiakovininkai ir treniruojasi, labiau galvojama apie modernesnę aplinką su tribūnomis, galbūt net „Siemens“ areną.
„Pagrindinė varžybų vieta būtų Vingio parkas. Ten galėtume per Jonines sujungti sportą su kultūra ir padaryti vilniečiams įdomią šventę, – kalbėjo A.Zadneprovskis. – Be to, ir pajėgiausi mūsų penkiakovininkai – Laura, šiuo metu Pietų Korėjoje besitreniruojantis Justinas Kinderis bei sesės Serapinaitės yra iš Vilniaus.“
Šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalas laikomas trečiu pagal rangą turnyru šioje sporto šakoje po pasaulio ir Europos pirmenybių.
Pasaulio taurės finale dalyvauja po 32 geriausius penkiakovininkus, kurie dėl teisės patekti į šias varžybas kovoja eiliniuose etapuose.
Kaip turnyro šeimininkė, Lietuva turi teisę deleguoti į finalą mažiausiai po vieną sportininką, o maksimali kvota šaliai yra po tris atletus vyrų ir moterų varžybose.
