Penktadienį sostinės „Best Western“ viešbutyje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos sesija, kurios metu buvo apžvelgti praėjusių metų olimpiniai įvykiai, išleisti pinigai ir numatytas šių metų LTOK biudžetas.
Dar prieš prasidedant renginiui buvo galima numatyti, kad, kaip ir praėjusiais metais vykusioje asamblėjoje, su LTOK dėl pinigų skyrimo nesutariančios Lietuvos lengvosios atletikos ir plaukimo federacijos sieks rimtus finansinius klausimus kelti itin aštriai.
„Taip neteisinga, kad LTOK delegatai metinę atasakaitą ir olimpinio komiteto būsimo biudžeto eilutes pamato vos kelios dienos iki asamblėjos. Reikia numatyti mėnesį, kad visos suinteresuotos pusės galėtų apsvarstyti tą biudžetą, kad būtų galimybė jį aptarti“, – savo kalboje dėstė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vadovas Eimantas Skrabulis.
Nors kai kas iš delegatų nusistebėjo šiuo teiginiu – mat neva pačios lengvosios atletikos federacijos ataskaitos ir biudžeto tvirtinimo „metiniai skaičiukai“ pasirodo tik pusvalandis iki renginio, E.Skrabulis ir antrą kartą susirinkusiems pakartojo, jog reikalautų LTOK biudžeto projektą matyti mėnesį prieš asamblėją.
Mažiausiai pretenzijų delegatams sukėlė metinė LTOK atasakaita – 2014 metais LTOK biudžetas siekė 5 mln. 109 tūkst. eurų. Daugiausiai lėšų buvo skirta „Rio 2016“ projektui, kuris skirtas mūsų sportininkų pasirengimui 2016-ųjų Rio de Žaneiro vasaros olimpinėms žaidynėms: iš viso federacijoms ir atletams skirta 1 mln. 940 tūkst. eurų.
Praėjusiais metais šalies žiemos olimpinei rinktinei dalyvauti Sočio žaidynėse atseikėta 84 tūkst. eurų, olimpinių sporto šakų finansavimui ir Kūno kultūros ir sporto departamento projektams įgyvendinti buvo skirta 840 tūkst. eurų.
Taip neteisinga, kad LTOK delegatai metinę atasakaitą ir olimpinio komiteto būsimo biudžeto eilutes pamato vos kelios dienos iki asamblėjos.
Taip pat buvo finansuojama ir žaidimų programa, kuri numato paramą komandinėms sporto šakoms: iš viso tokios Lietuvos sporto federacijos išsidalino 444 tūkst. eurų.
Praėjusiais metais šalies krepšiniui iš LTOK biudžeto sąskaitos buvo pervesta 260 tūkst. eurų, paplūdimio tinkliniui – 8,6 tūkst. eurų, o kitoms komandinėms sporto šakoms atseikėta apie 174 tūkst. eurų.
Taip pat LTOK kaupė pinigines lėšas, skirtas apmokėti mūsų šalies atletų dalyvavimui 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadoje – iš viso Lietuva privalės sumokėti 435 tūkst. eurų mokestį.
Jau pristatant būsimą LTOK biudžetą sulaukta ir Lietuvos plaukimo federacijos vadovo Tomo Kučinsko kritikos strėlių.
Šiems metams LTOK planuoja 5,9 mln. eurų biudžetą, iš kurių programai „Rio 2016“ bus skirta 2,577 mln. eurų. Taip pat didžiąją biudžeto dalį „suvalgys“ ir olimpinių sporto šakų, KKSD ir federacijų programos (937 tūkst. eurų), komandinėms sporto šakoms bus skirta 501 tūkst. eurų (krepšiniui – 289 tūkst. eurų, palūdimio tinkliniui – 8,7 tūkst. eurų, kitoms sporto šakoms – 202 tūkst. eurų).
Plaukimo federacijos vadovas tikino, kad didesnioji dalis LTOK pinigų turi eiti šiais metais ne programoms, o olimpinėms sporto federacijoms, LTOK esą nekokybiškai dirba su rėmėjais, o organizacijos darbuotojams mokamas atlygis kur kas didesnis nei prieš trejus metus.
Esu kalbėjęs su daugeliu užsienio sporto šakų vadovais ir jie teigia, kad jų olimpiniai komitetai ne programoms, o tiesiogiai olimpinėms federacijoms skiria vidutiniškai 75 procentus savo biudžeto.
„Esu kalbėjęs su daugeliu užsienio sporto šakų vadovais ir jie teigia, kad jų olimpiniai komitetai ne programoms, o tiesiogiai olimpinėms federacijoms skiria vidutiniškai 75 procentus savo biudžeto. Pas mus to nėra. Dabar iš rėmėjų LTOK surinko nepilnus 579 tūkst. eurų. Manau, dirbant galima sugeneruoti 1 mln. 448 tūkst. eurų ir tai realu. Neramina ir tai, kad prie prezidento Artūro Poviliūno darbuotojų algoms buvo skiriama apie 174 tūkst. eurų, o dabar – dvigubai daugiau. Mano pasiūlymas būtų toks – netvirtinti LTOK biudžeto, jį vėl sugrąžinti valdybai, kuri privalėtų atsižvelgti į visus pasiūlymus“, – griežtai ir nedviprasmiškai rėžė T.Kučinskas.
Tačiau sukilimo ir takoskyros neįvyko – balsuojant už 2015 metų biudžetą „už“ pasisakė 69 delegatai, prieš – 3, o du susilaikė ir LTOK metų biudžetas buvo priimtas.
„Aš įdėmiai klausiausi abiejų federacijų vadovų pasisakymų ir ieškojau racionalaus grūdo, pasiūlymų. Gerbiu tuos vyrus, tačiau šįkart jų kalbose neįšgirdau nė vieno pasiūlymo“, – baigdamas sesiją iš tribūnos tarė LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis.
