„Geras bėgikas turi būti visiškai susipažinęs su kliūtimis, kurios gali pasitaikyti jo kelyje. Jeigu kas nors atsitinka, jis sprendimus turi priimti automatiškai“, – yra sakęs Miuncheno olimpinis čempionas Rodney Milburnas.
Tokijo žaidynių organizatoriai tikėjosi, kad šiuo principu rengdamiesi kelionei į Japoniją vadovausis ne tik sprinteriai, bet ir žiniasklaidos atstovai.
Jiems rengėjai pametėjo ne vieną kliūtį, kurias įveikti retsykiais tapo nemenku išbandymu.
Bet 15min žurnalistai Marius Milašius ir Marius Bagdonas po beveik parą trukusios kelionės galiausiai įsikūrė Tokijuje, iš kurio informuos apie penkerius metus laukto renginio įdomybes.
Pirmiausia, apie tai, kokius barjerus teko įveikti norint nusigauti iki Japonijos sostinės.
Prieš kelionę – biurokratinės pinklės
2020 m. vasarą turėjusios įvykti žaidynės dėl COVID-19 pandemijos buvo perkeltos metams, bet ir tai nepadėjo išvengti koronaviruso baubo.
Jei Lietuvoje ar kitose Europos valstybėse nuvilnijus vakcinavimo bangai situacija kiek pasitaisė, tai Japonija šiuo metu išgyvena jau penktą COVID-19 bangą ir į šalį nutarė neįsileisti jokių užsienio svečių, išskyrus sportininkus, trenerius, šalių personalo narius ir žiniasklaidos atstovus.
Bet ir jiems japonai parūpino daugybę kliūčių, kurias peršokti ar apeiti ne visada pavyksta sklandžiai.
Šių eilučių autorius kelionei į olimpines žaidynes reikalingus dokumentus ėmė pildyti dar prieš kelis mėnesius, bet net ir kelionės dieną negalėjai būti tikras, kad viską padarei gerai ir Tekančios saulės šalyje būsi pasitiktas ištiestomis rankomis.
Ką reikėjo padaryti prieš kelionę į Tokiją?
Pirmiausia, žinoma, pasirūpinti skrydžių bilietais ir apgyvendinimu. Tiesa, net ir pastarojo negalėjai pasirinkti tokio, kokio norėtum – žaidynių rengėjai pasirūpino ribotu viešbučių sąrašu, iš kurių žurnalistams ir teko pasirinkti.
O toliau jau sekė procesai, kurių ankstesnėse žaidynėse ar kituose didžiuosiuose sporto renginiuose nebuvo.
Itin kruopščiai sudarytas taisykles organizatoriai sudėjo į rinkinį, kurio žiniasklaidos atstovams privalu laikytis. Negana to, kiekviena į Tokiją savo atstovus siunčianti organizacija turi atsirinkti vieną asmenį, kuris bus atsakingas už tai, jog organizacijos nariai laikytųsi COVID-19 taisyklių.
Žurnalistams, norintiems vykti į Tokiją, teko sudaryti ir detalius veiklos planus, kuriuose reikėjo nurodyti, kur norėsi vykti žaidynių metu. Taip siekiama užkardyti kelią neribotam asmenų judėjimui ir bent kiek sukontroliuoti srautus, kurie olimpinėse žaidynėse yra milžiniški.
Į Japoniją neįmanoma patekti ir be mažiausiai dviejų dar prieš kelionę darytų COVID-19 testų. Vieno jų reikia dėl olimpinių žaidynių rengėjų sudaryto taisyklių rinkinio, kito – dėl Japonijos vyriausybės ir sveikatos atstovų reikalavimų.
Galiausiai, visiems norintiems tapti olimpinių žaidynių dalyviais teko įsirašyti dvi mobiliąsias programėles, be kurių tris savaites Tokijuje negalima žengti nė žingsnio.
Viena jų skirta raportavimui apie savo savijautą, o kita seka kiekvieną tavo judesį, ypač tomis dienomis, kol atvykėliams dar taikomas griežtas karantinas.
Nesibaigiantys tikrinimai oro uoste
Patikrų maratonas prasidėjo dar Vilniuje. Jau ten teko pateikti ne tik pasą ir lėktuvo bilietą, bet ir akreditaciją ir neigiamus COVID-19 testų rezultatus, antraip kelionė į Tokiją užsibaigtų dar neprasidėjusi.
Papildoma patikra 15min žurnalistų laukė ir tarpinėje stotelėje Helsinkyje. Ten atstovai iš Japonijos dar sykį patikrino visų keliaujančiųjų į Tokiją dokumentus ir mobiliąsias programėles, kurios yra būtinos siekiant patekti į 125 mln. gyventojų turinčią šalį.
Bet tai buvo tik užuominos to, kas laukia akredituotos žiniasklaidos Tokijuje.
Vos įlipus į lėktuvą, ant jo sėdynės kiekvieną keleivį pasitiko šūsnis popieriaus lapų. Tarp jų buvo ir rašytinis pasižadėjimas, kurio atvykstant į šalį pandemijos metu reikalauja Japonijos vyriausybė, ir imigracijos dokumentai.
Po daugiau nei devynių valandų skrydžio, nutūpus Tokijuje dar beveik pusę tiek teko praleisti oro uoste, kur šių eilučių autoriui ir jo kolegoms teko įveikti mažiausiai aštuonis patikros punktus.
Per visą šį laiką nuklysti nuo kelio galima buvo nebent į tualetą, tačiau visą kitą laiką teko sekti paskui puikiai apmokytų savanorių nuorodas ir keliauti iš punkto į punktą.
Juose buvo tikrinama viskas iš eilės – nuo mobiliųjų programėlių veikimo iki neigiamų COVID-19 testų sertifikatų, imigracijos dokumentų bei Tokijo žaidynių akreditacijos.
Vos atvykus žurnalistams teko darytis ir dar vieną koronaviruso testą. Jo rezultatų laukimas kai kam užtruko net iki valandos, o apie gautą atsakymą buvo pranešama ekrane.
Tiesa, sunku pasakyti, ko būtų imtasi, jei bent vienam iš tuo metu besitestavusiųjų būtų nustatytas COVID-19. Be jokių abejonių, pats asmuo būtų pasiųstas į karantiną, tačiau tai liestų jau ne tik jį, bet ir su juo skridusiuosius.
Reise Helsinkis–Tokijas teko suskaičiuoti bent keliolikos tautybių žurnalistus – netrūko rusų, estų, suomių, olandų, prancūzų ir net egiptiečių, – o tai reiškia, kad bent vienam iš jų sulaukus teigiamo COVID-19 testo atsakymo, iškiltų grėsmė virusą paskleisti ypač staigiai ir plačiai.
Laimei, panašu, kad bent jau šiuo atveju teigiamų testų rezultatų nepasitaikė.
Iš viso Tokijo oro uoste praleidus maždaug tris valandas ir suvaikščiojus bemaž pusantro kilometro, leista atsiimti bagažą ir išlįsti į lauką, kur pasitinka maždaug 34 laipsnių karštis.
Bet juo pasimėgauti nepavyks – iš karto tenka sėsti į autobusą ir tęsti neįprastą kelionę link viešbučio.
Atsarga gėdos nedaro
„O gal visgi leisite važiuoti bent dviese?“ – viltingai dar bandė išpešti Suomijos žurnalistai, bet japonai liko neperkalbami.
Iš oro uosto į specialius autobusus susėdę žiniasklaidos atstovai buvo vežami ne tiesiai į viešbučius, o į specialią aikštelę, kurioje jų laukė krūva taksi automobilių.
Jų prireikė ne be reikalo – Tokijo žaidynių organizatoriai nustatė taisykles, kad į viešbučius žurnalistai gali patekti tik po vieną ir tik su jiems priskirtais taksi automobiliais.
Tad net ir vykdami viena kryptimi žurnalistai privalo kuriam laikui išsiskirti.
Panašios taisyklės galioja ir viešbučiuose, kuriuose žiniasklaidos atstovai gyvena po vieną.
Iš jų pirmąsias 14 dienų galima vykti tik į olimpinius objektus – stadionus, arenas ir spaudos centrą, o pasivaikščiojimai lauke greta viešbučio buvo apriboti iki 15 minučių. O ir tai – tik praėjus pradiniam trijų dienų karantino laikotarpiui ir sulaukus dar trijų neigiamų COVID-19 testų rezultatų, kuriuos tenka atlikti viešbutyje.
Tiesa, ir leidimą penkiolikai minučių išlįsti laukan organizatoriams teko panaikinti, kai daugelis svečių iš užsienio apribojimų nesilaikė ir į nurodymus likti viešbučiuose pažiūrėjo pro pirštus.
Testuotis Tokijuje teks dažnai – ir po pradinio laikotarpio tyrimai bus atliekami bent kas ketvirtą dieną, o kai kam – ir dar dažniau.
Bet kaip dėl griežtų priemonių nesiskundžia japonai, jau daugiau nei metus gyvenantys karantino režimu, tačiau vis dar nespjaunantys į medicinines kaukes ir jas nešiojantys išskirtinai taisyklingai, taip nesiskųs ir žiniasklaidos atstovai, gavę neeilinę progą iš vidaus pažvelgti į išskirtinę olimpinę šventę.
Kam reikia tokių priemonių?
Visas šias priemones japonai taiko ne be reikalo. Šalyje šiuo metu situacija nepavydėtina, o tai iliustruoja ir prieš žaidynes įvesta ekstremalioji padėtis.
Japonija pastaraisiais mėnesiais susiduria su tokiais COVID-19 skaičiais, kokių iki šiol dar nematė.
Skaičiuojama, kad kasdien koronaviruso diagnozę išgirsta beveik 2 tūkst. žmonių, o neseniai peržengta ir 15 tūkst. COVID-19 aukų riba.
Nepadeda ir įstrigusi vakcinacija – šalyje abiem vakcinos dozėmis dar nepaskiepyta nė 20 proc. populiacijos, o tempai dar labiau sulėtėjo ne dėl žmonių nenoro skiepytis, o dėl paprasčiausio vakcinų stygiaus.
COVID-19 jau atsiliepė ir žaidynių dalyviams. Nepaisant padidinto saugumo, Tokijuje jau 67 oficialiems asmenims nustatytas koronavirusas, lėmęs, kad jų žaidynės pasibaigė nė neprasidėjusios.
Netrūksta COVID-19 atvejų ir tarp žiniasklaidos atstovų – štai po vieno slovėnų žurnalisto užsikrėtimo teisę varžytis Tokijuje prarado ir greta jo lėktuve sėdėjęs sportininkas.
Bet japonai daro, ką gali, kad sporto šventės Tokijuje neužtemdytų pastaruosius pusantrų metu pasaulį gąsdinanti pandemija.
Olimpinės žaidynės oficialiai bus atidarytos penktadienį 14 val. Lietuvos laiku.
Svarbiausias naujienas apie Tokijo olimpinės žaidynes rasite specialiame 15min polapyje „LIETUVA TOKIJUJE“.
