Penktadienio vakarą greta Šveicarijos miesto Fribūro kartu su dar dvylikos šalių himnais skambės ir „Tautiška giesmė“ – jos melodija į dangų bus palydėtas Roberto ir Danieliaus Komžų ekipažas, kovosiantis legendinėse dujinių balionų lenktynėse Gordono Bennetto taurė.
Dujinių balionų lenktynėse Gordono Bennetto taurė dalyvaujantys tėvas ir sūnus dar prieš startą įrašė Lietuvos vardą į šių daugiau nei 100 metų skaičiuojančių varžybų rekordų sąrašą – 16-metis Danielius Komža yra jauniausias oreivis, kada nors dalyvavęs nuo 1906 m. rengiamose lenktynėse.
„Esu nusiteikęs ryžtingai, pasiruošęs, jei pavyks, krepšyje praleisti ir dvi paras. Skrydžio metu mano tikslas – padėti pagrindiniam pilotui Robertui pasiekti geriausią įmanomą rezultatą. Mano pagrindinė užduotis yra suteikti visą informaciją, už kurią esu atsakingas – geografinė pozicija, kryptis, įspėjimas apie artėjančias draudžiamas ar kontroliuojamas zonas, tokias, kaip oro uostai. Iš esmės, esu atsakingas už visą elektroniką“, – ryžtingai buvo nusiteikęs 16-metis prieš ilgą skrydį vos pusantro metro ploto gondoloje.
Tikslas – Lietuva
Praėjusiais metais kartu su R.Komža Gordono Bennetto taurės varžybose dalyvavo kitas jo sūnus Laurynas. Varžybų debiutantai po 19.30 val. trukusio skrydžio iš Vokietijos nusileido Šveicarijoje. Jie įveikė 427,15 km atstumą ir tarp 24 komandų užėmė 16-ąją vietą. Būtent skrydžio ilgis ir yra tas rodiklis, pagal kurį nustatomos varžybų dalyvių vietos.
Šiemet lietuvių ambicijos – dar didesnės. O didžiausia motyvacija yra tai, kad tikėtina skrydžio kryptis bus Baltijos jūros baseinas.
„Mūsų tikslas – atskristi į Lietuvą. O jei nepavyktų, bent jau nusileisti kuo arčiau Lietuvos“, – neslėpė 54 metų R.Komža.
Norint įgyvendinti šią svajonę, oreiviams reikėtų įveikė daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų. Be to, pakeliui lauks įvairūs išbandymai.
„Didelis iššūkis bus keletas regionų skrydžio kelyje. Vienas iš jų – Kaliningrado sritis. Taip pat keletas sudėtingų zonų Lenkijoje. Paprasčiausiai galime negauti leidimo skristi virš jų. Tikimės atskristi į Lietuvą pataikę į labai siaurą taip vadinamą Suvalkų koridorių tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Tikiuosi, akylai saugomą mūsų ir NATO karių“, – paaiškino R.Komža.
Tai, kad nuo Šveicarijos iki Lietuvos galima nuskristi dujiniu balionu, jau buvo įrodyta Gordono Bennetto taurės lenktynėse. 1932 m. jas laimėjo amerikiečiai Thomas G.W.Settle‘as ir Wilfredas Bushnellas. Startavę Šveicarijoje jie per 41 val. 20 min. nuskrido 1550 km ir nusileido Lietuvoje netoli Kauno. Tiesa, Antanas Mačiuina 1937 m. išleistoje knygoje „Oreivybė“ rašė, kad amerikiečiai įveikė 1536 km ir žemę palietė Švenčionių apylinkėse.
Komžų komandos vadovas Rimvydas Baranauskas tiki, kad šiemet užduotis pasiekti Lietuvą – įgyvendinama: „Vyraujant tokioms vėjo kryptims galime tikėtis, kad visų komandų skrydžiai truks ilgiau ir bus pasiekti didesni atstumai, nei pernai. Tai reiškia, kad norint pasiekti geresnį nei praėjusiais metais rezultatą bendroje įskaitoje, reikės ženkliai padidinti skrydžio nuotolį. Suprantama, tokiomis aplinkybėmis galime tikėtis naujų Lietuvos rekordų.“
Įspūdingi lenktynių rekordai
Dėl itin sunkių išbandymų debesų Dakaru vadinamose varžybose praėjusiais metais nugalėjęs šveicarų ekipažas skrido net 58 val. 12 min. ir įveikė 1803,4 km.
Besirengdami šių metų lenktynėms, kurios yra ir oficialus pasaulio čempionatas, tėvas ir sūnus Komžos pasiekė Lietuvos skrydžio dujiniu balionu trukmės rekordą, ore išbuvę 24 val. 40 min.
Absoliutus Gordono Bennetto taurės varžybų rekordas nuo 2005 m. priklauso belgų ekipažui Bobui Berbenui ir ir Benoit Simeons‘ui, JAV vykusiose varžybose per 64 val. 59 min. nuskridusiems net 3400,39 km. 1995 m. ilgiausiai trukusio Gordono Bennetto varžybų skrydžio rekordą pasiekusiems ir net 92 val. 11 min. ore išbuvusiems vokiečiams Wilhelmui Eimersui ir Berndui Landmannui pergalę tąsyk lėmė nuo starto Šveicarijoje nuskristi 1628,10 km.
Laukia sunkūs išbandymai
Ankštoje gondoloje oreiviai bus tik dviese, bet ne vieniši. Skintis kelią pro debesis padės kiti komandos, vadovaujamos R.Baranausko nariai: koordinatorius – pernai su savo tėvu skridęs L.Komža, skrydžio ir žemės komandos strategas Vytautas Rudžianskas, skrydžio strategas Julius Venskus, meteorologas Virmantas Šmatas, žemės komandos narys Arūnas Bronusas.
Patyrę specialistai padeda sekti ir nuolat besikeičiančią meteorologinę situaciją ir pagal ją planuoti tolimesnius veiksmus, o automobiliu važiuojantys komandos nariai viso skrydžio metu lydi balioną ir pasirengę sutikti įgula bet kurioje vietoje, kur tik ši nuspręs leistis.
Vis dėlto didžiausi išbandymai tenka oreiviams. Rudenį, kai vyksta lenktynės, atsižvelgiant į oro sąlygas ir paros laiką, temperatūros skirtumas gali skirtis net keliomis dešimtimis laipsnių, pavyzdžiui, nuo minus 30 naktį iki plius 30 dieną. Plieskiant saulei tenka saugotis ir jos deginančių spindulių.
Oreiviai jau senokai suradę išeitį – naktį saugant šilumą krepšys apvyniojamas paprasta pakavimo plėvele. Dieną nuo varginančio saulės poveikio saugo virš galvų apie krepšį ir gondolą jungiantį plieninį žiedą apvyniojama speciali temperatūrą atspindinti plėvelė.
Norint pakilti aukščiau vadinamo kreiserinio aukščio – maždaug 300 m – į kurį balionas pakyla kupole plečiantis dujoms, tenka išmesti balastą – specialiu semtuvu pasemti smėlio iš maišų ir paleisti jį pavėjui. Norint leistis žemiau, tenka išleisti dalį dujų, kurių vietą balione iškart užima oras.
Dieną balioną aukštyn kelia ir jį kaitinanti saulė, tad stengiantis nepakilti per aukštai irgi tenka aukoti dujas. Be to, jei kilsi labai greitai ir aukštai ir dar uždarytu vadinamuoju apendiksu, balionas gali sprogti. Taip yra nutikę per vienas Gordono Bennetto taurės varžybas. Naktį, kai kupolas atšąla, reikia mesti balastą, kad išsilaikytum reikiamame aukštyje. Jis pasirenkamas atsižvelgiant į oro sąlygas, vėjo kryptį, maršrutą ir oro erdvės kontrolierių nurodymus.
„Pakilimo ir nusileidimo ciklas nuolat kartojasi. Ir skrydis dažniausiai baigiasi ne tada, kai išsenka dujos, o kai baigiasi balastas. Kartais pilotai finišuoja vos ne nuogi, nes kovojant dėl papildomos distancijos tenka išmesti ne tik balastą, bet ir išpilti krepšyje likusį vandenį, išmesti net brangią įrangą, rūbus“, – pasakojo R.Komža.
Dujinių balionų lenktynėse norint nuskristi kuo toliau, reikia skaičiuoti kiekvieną gramą, galintį traukti krepšį žemyn. Bet geriamas vanduo gondoloje užima nemažai vietos. Be maisto oreiviai taip pat neištvertų, tačiau jo stengiamasi pasiimti kuo optimalesnį kiekį.
Gondoloje yra galimybė pamiegoti iš medicininių neštuvų padarytoje lovoje, iškišus kojas per specialias ertmes krepšio šone. Dar palikta vietos ir biotualetui.
Ženklino ir tragedijos
JAV žiniasklaidos magnato Gordono Bennetto sumanytų ir 1906 m. Paryžiuje pirmą kartą surengtų taurės varžybų istoriją yra paženklinusios ir tragedijos.
1995 m. į Baltarusijos teritoriją vėjui nunešus tris balionus, vieną numušė šios šalies karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Žuvo abu balionu skridę amerikiečiai Alanas Fraenckelis ir Johnas Stuartas-Jervisas. Kiti du ekipažai buvo priversti nusileisti, jų narius suėmė baltarusių pareigūnai ir apkaltino be vizų kirtus Baltarusijos sieną. Paskyrus baudą pilotai paleisti. Dėl šio incidento Baltarusija nei atsiprašė, nei skyrė kompensaciją žuvusių šeimoms.
Tragiškiausi Gordono Bennetto lenktynių istorijoje buvo 1923 m. , kai varžybos prasidėjo Belgijoje. Tada įsismarkavus audrai nuo žaibo kirčių žuvo penki oreiviai, o dar šeši buvo sužeisti.
1983 m. amerikiečiai Maxie Andersonas ir Donas Ida užsimušė gondolai atitrūkus nuo baliono pilotams mėginant išvengti įskridimo į tuometės Rytų Vokietijos oro erdvę.
Pastarąjį kartą Gordono Bennetto taurės varžybas mirtina tragedija paženklino 2010 m., kai dėl nežinomų priežasčių į Adrijos jūrą per audrą nukrito ir nuskendo 2004 m. taurės laimėtojai amerikiečiai Richardas Abruzzo ir Carol Rymer Davis. Gondola su žuvusių oreivių kūnais buvo iškelta praėjus dviems mėnesiams po nelaimės.
Lenktynes galima sekti gyvai
Šių metų lenktynėse, prasidėsiančiose netoli Fribūro, dalyvaus 20 komandų iš 13 šalių. Varžybų dalyviai startuos kas kelias minutes nuo 20.30 val. Lietuvos laiku.
Tradiciškai nuo specialios pakylos kylant balionui, skambės jo įgulos valstybinis himnas.
Nors startas – tik šiandien vakare, prie Fribūro jau kelias dienas vyksta aviacijos šventė su karšto oro balionų skrydžiais, parašiutininkų pasirodymais, koncertais, maisto ir gėrimų degustacijomis. Čia įrengtame didžiuliame ekrane bus galima sekti lenktynių peripetijas ir laukti sugrįžtančių Gordono Bennetto taurės dalyvių – visi oreiviai, baigę varžybas, sugrįš į starto vietą automobiliais ar kitomis transporto priemonėmis ir drauge atšvęs legendinių varžybų pabaigą.
