Gamintojai siūlo 64 modelių komplektus, kuriais sportininkai Rio de Žaneire vilkės visur: per žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas, treniruotėse, o laimėję – kopdami ant nugalėtojų pakylos. Tad svarbu ne tik kokybė, bet ir kaip jie atrodys.
Iki šiol Lietuvos olimpinės rinktinės apranga išsiskyrė ryškiu žalios ir geltonos spalvų deriniu. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai vilkės nebe tokią ryškią aprangą – jos kūrėjai pirmą kartą spalvų paletę papildė tamsiai mėlyna spalva. Atletai sako, kad su jais gamintojai aptarė tik drabužių kirpimo ir kitas technines detales.
„Aišku, reikės laiko apsiprasti. Visa apranga pakeitė olimpinį įvaizdį. Visų pirma, kad pasikeitė spalvų derinys. Londone mes atrodėme skaisčiai žaliai, ryškiai ir kartais kai kurie žmonės mus maišydavo su Afrikos šalimis“, – prisimena lengvaatletė Brigita Virbalytė.
Olimpinės aprangos pristatyme dalyvavusi lengvaatletė Airinė Palšytė neslepia nusivylimo.
„Dėl stilistikos ir modelių man būtų sunku ką nors komentuoti. Aišku, aš domiuosi mada ir gal tai nebūtų tas komplektas, kurį aš rinkčiausi atėjusi į parduotuvę“, – prisipažino A.Palšytė.
Lietuvos olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tikina, kad nėra nė vieno daikto pasaulyje, kuris visiems patiktų. Sportininkų aprangos gamybos rūpesčius Olimpinis komitetas yra patikėjęs savo rėmėjui „Audimo“ bendrovei, su kuria dirba nuo 2000-ųjų, todėl skelbti konkurso nėra reikalo.
„Ne, neprivalome. Mes skelbėme konkursą ir tikėjomės, kad jauni menininkai atsilieps, pasiūlys savo darbus ir mes nesulaukėme pasiūlymų. Todėl šį kartą tikrai apie tai net nesvarstėme“, – sakė LTOK prezidentė.
Drabužių dizaineris Aleksandras Pogrebnojus sako, kad kiekvienas turi užsiimti tuo, ką išmano. Jei yra kitaip – rezultatas apverktinas.
„Mūsų prezidentė gi nesprendžia, kaip mūsų kariuomenė turi atrodyti arba kaip policija turi atrodyti. Ji sprendžia strateginius dalykus, o rūbus duokite kurti tiems, kas nusimano, o rėmėjai... Na, ką reiškia rėmėjai? Jeigu jie tau nemokamai daro, tai reiškia, kad geriausiai?“ – klausia drabužių dizaineris.
Specialistai negaili kritikos „Audimo“ sukurtai kolekcijai – ji, nors ir pagaminta naudojant pačias šiuolaikiškiausias technologijas, beviltiškai senamadiška.
„Bet jie pamiršo pagrindinį dalyką, kad tai nėra drabužiai, kuriuos reikia parduoti masėms. Tai yra drabužiai, su kuriais reikia sukurti savo įvaizdį. Tai yra du skirtingi dalykai. Tos uniformos labai atspindi, kaip mes save vertiname. Man atrodo, kad jos atspindi tai, kad mes vis dar gyvename kažkur labai seniai prieš 30 metų, jeigu ne daugiau“, – teigė drabužių dizainerė Julia Janus.
Mes ketinome paklausti autorių, kaip gimė ši koncepcija, kodėl tokia, o ne kitokia. Tačiau už juos „Audimo“ atstovė aiškino, kad šios kolekcijos kūrimas – intensyvaus dvejų metų darbo vaisius, plušėjo šimtai įmonės specialistų, pasitelkti užsienio dizaineriai.
J.Janus: Man atrodo, kad jos atspindi tai, kad mes vis dar gyvename kažkur labai seniai prieš 30 metų, jeigu ne daugiau.
„Visas kūrybos procesas vyko jungtinės prancūzų ir mūsų vidinės dizainerių komandos viduje. Svarstėme keletą variantų ir galų gale pasirinkome Lietuvos iš paukščio skrydžio koncepciją. Mes nesitaikome į aukštąją madą. Tai yra sporto žaidynės ir visų pirma mes turime atspindėti lietuviškumą, o rūbai turi būti funkcionalūs“, – aiškino AB „Audimas“ įvaizdžio vadovė Renata Grėbliauskaitė.
A.Pogrebnojus pažadėjo per mėnesį sukurti savo moteriškos ir vyriškos aprangos variantus, nors ir nesitiki, kad į juos bus atsižvelgta. Naujosios olimpinių žaidynių sportinės aprangos jau galima įsigyti „Audimo“ parduotuvėse.
„Ką reiškia – prancūzai pamatė Lietuvą iš paukščio skrydžio? Su malūnsparniu skraidė po Lietuvą ir žiūrėjo, kaip atrodo? Žiemą skraidė? Kada skraidė? Man atrodo, kad jie praskrido su „Miražo" naikintuvu per vieną sekundę ir ten viskas jiems susimakalavo – ai, padarysim taip.
Jeigu aprangą kurtume aš arba Juozas, Ramunė arba Sandra, tai mūsų būtų galima paklausti, už rankos paimti – kas čia per baisybės? O dabar kažkoks mistinis fabrikas, kuriame mistiniai dizaineriai mistiškai kažką sukūrė. Ir niekas nekaltas“, – sakė A.Pogrebnojus.
A.Pogrebnojus: Kažkoks mistinis fabrikas, kuriame mistiniai dizaineriai mistiškai kažką sukūrė. Ir niekas nekaltas.
Olimpinės žaidynės – ne vien sporto renginys, kartu tai – viena didžiausių įvaizdžio kampanijų pasaulyje. Tai yra Lietuvos valstybės savireklamos dalis.
Prieš dvejus metus Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse lietuviai buvo vieni ryškiausių ir pateko į komandų penketuką. Deja, į neskoningiausiai aprengtų. Mados ekspertų nesužavėjo ryškių spalvų derinys, ornamentai ir pagoniški raštai Lietuvos sportininkų aprangoje.
Beje, labai panašiai tautiniais raštais dekoruota buvo ir Baltarusijos komandos apranga, kurią taip pat pasiuvo „Audimas“. O estų aprangos stilius įvertintas puikiausiais balais, nusileido tik prancūzams.
Beje, žaidynėse apranga ir jos detalės gali būti net tam tikros sportininkų pozicijos išraiškos priemonė. Pavyzdžiui, estai Sočyje pasirodė vedini haskių veislės šunimis. Taip jie protestavo prieš benamių šunų gaudynes ir naikinimą, kuriuos prieš žaidynes surengė Sočio valdžia. O vaivorykštės spalvomis išmarginta vokiečių apranga daugelio buvo suprasta kaip nebylus protestas prieš Rusijos įstatymus, kuriais siekiama persekioti netradicinės orientacijos žmones.
