Sėkmingiausiai turnyre pasirodė Lietuvos ekipos. Jos laimėjo net tris nugalėtojams skirtas taures. Tik 1998 m. gimusių vaikinų varžybose triumfavo visus konkurentus įveikę lenkai. Šioje grupėje šeimininkų rinktinė (treneris Algirdas Ambrazas) užėmė antrąją vietą, tik dėl geresnio įvarčių santykio aplenkusi Latviją. Ketvirta liko Suomijos komanda.
1998 m. gimusių merginų grupėje Lietuvos pirmoji komanda visas varžoves įveikė vidutiniškai 16 įvarčių skirtumu. Antrąją vietą užėmė baltarusės, trečiąją – suomės, ketvirtąją – mūsų šalies antroji komanda. Šios amžiaus grupės Lietuvos rinktinės trenerė yra Auksuolė Stropienė.
J.Grinbergas visada sakė – jei bus žaidžiančių vaikų, jaunimo, rankinis gyvuos ir turės ateitį. Įgyvendindami šią filosofiją ir surengėme jaunimo turnyrą.
1996 m. gimusių vaikinų grupėje rungėsi tik dvi komandos – Lietuvos (treneris Gintaras Paškevičius) ir Latvijos. Jos susitiko du kartus ir abu mačus laimėjo lietuviai.
Dramatiškai baigėsi 1996 m. gimusių merginų turnyras. Paskutinė jo dvikova tarp Lietuvos (trenerė Ala Senvaitienė) ir Lenkijos komandų buvo nutraukta likus žaisti kiek mažiau nei 7 min., kai lietuvės pirmavo 33:26. Tuo metu sunkią traumą patyrė Justė Tamošiūnaitė. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir sportininkė išvežta į ligoninę, kur prabuvo iki vakaro.
Mačo dalyviai, teisėjams ir varžybų organizatoriams pasiūlius, nutarė nebetęsti rungtynių. Pergalė buvo įskaityta lietuvėms, kurios ir tapo nugalėtojomis. Lenkės užėmė antrąją vietą. Baltarusija liko trečia, Suomija – ketvirta.
Turnyrą, skirtą Lietuvos rankinio tėvu vadinamo Janio Grinbergo atminimui, rengė Lietuvos rankinio teisėjų asociacija (LRTA) ir Lietuvos rankinio federacija (LRF).
„J.Grinbergas visada sakė – jei bus žaidžiančių vaikų, jaunimo, rankinis gyvuos ir turės ateitį. Įgyvendindami šią filosofiją ir surengėme jaunimo turnyrą. Nes būtent jaunimo rinktinėms labiausiai trūksta kontrolinių rungtynių. Tai, žinoma, labiausiai susiję su lėšų trūkumu. O dabar mums pavyko pasikviesti tikrai geras komandas. Todėl galime pasižiūrėti, ko mums trūksta, ką darome gerai. Kaupiama ir žaidybinė patirtis“, – teigė LRF prezidentas Antanas Skarbalius.
Planuojama, kad per metus skirtingose šalyse būtų suregti trys ar keturi šių amžiaus grupių turnyrai.
Pasak LRF vadovo, sunkiausia yra išsaugoti talentingus žaidėjus, nes Lietuvoje nėra nei vieno tikrai profesionalaus klubo.
Ne tik LRF vadovaujantis, bet ir Lietuvos moterų rankinio rinktinę treniruojantis A.Skarbalius džiaugėsi jaunųjų rankininkių žaidimu. „Iš 1996 m. gimusių rankininkių komandos jau kviečiame žaidėjas į moterų rinktinę. Bet ir jaunesnėje ekipoje pamačiau rankininkių, kurios netolimoje ateityje galėtų papildyti suaugusiųjų nacionalinę komandą. Ir vaikinų, ir merginų rinktinės J.Grinbergo turnyre labai sėkmingai kovojo su Baltarusijos ir Lenkijos rankininkais, nors suaugusiųjų lygmenyje mes atsiliekame nuo šių šalių“, – teigė A.Skarbalius.
Pasak LRF vadovo, sunkiausia yra išsaugoti talentingus žaidėjus, nes Lietuvoje nėra nei vieno tikrai profesionalaus klubo. „Kai žaidėjai baigia mokyklą, jie neturi kur eiti treniruotis 8-10 kartų per savaitę ir žaisti profesionaliai. Kai kurie išvažiuoja į užsienį. Tai nėra blogai, tačiau kai kurie tampa kitų šalių piliečiais ir žaidžia prieš Lietuvos komandą, o ne joje. Reikėtų kažką daryti, kad pas mus atsirastų profesionalių komandų, kuriose galėtų žaisti gabūs šalies rankininkai“, – sakė federacijos prezidentas.
Pasak J.Grinbergo atminimo turnyro sumanytojo, LRTA prezidento Grigorijaus Gutermano, šios varžybos turėtų tapti tradicinės ir gali sulaukti dar daugiau šalių dėmesio nes vyksta tinkamu metu. „Šiuo metu rinktinių kalendorius yra neperpildytas. Anksčiau jaunimo rinktinės sezonui pradėdavo rengtis žiemą. O dabar atsirado puiki proga susirinkti ir parungtyniauti anksčiau“, – teigė geriausias visų laikų Lietuvos rankinio teisėjas.
Į turnyrą Vilniuje buvo atvykę ir J.Grinbergo bičiuliai ir bendražygiai iš kitų šalių. Iš Latvijos atvyko dvejose olimpinėse žaidynėse dirbę arbitrai Janis Kuzulis ir Andris Vitolis.
Į turnyrą Vilniuje buvo atvykę ir J.Grinbergo bičiuliai ir bendražygiai iš kitų šalių. Iš Latvijos atvyko dvejose olimpinėse žaidynėse dirbę arbitrai Janis Kuzulis ir Andris Vitolis. Iš Rusijos – net dešimt Europos taurių turnyrų finalinių mačų teisėjavęs Jurijus Taranuchinas. Jis kartu su G. Gutermanu tapo pirmaisiais skirtingų šalių arbitrais, kartu teisėjavusiais olimpinėse žaidynėse. Tai jie darė 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje. Iš Lenkijos atkeliavo viena geriausų visų laikų šios šalies rankinio teisėjų porų broliai Arkadiuszas ir Leszekas Solodko. Iš Baltarusijos – buvęs rezultatyviausias SSRS rankinio čempionato žaidėjas, metodinių knygų apie rankinį autorius, mokslų daktaras, ilgametis tarptautinių varžybų inspektorius Aleksandras Grečinas.
Sekmadienį jie kartu su J.Grinbergo artimaisiais, kolegomis ir draugais aplankė Lietuvos rankinio patriarcho kapą Antakalnio kapinėse.
Turnyro rezultatai
Vaikinai. Gimę 1996 m. Lietuva – Latvija 31:26 ir 32:19.
Geriausi žaidėjai – Rosvaldas Ramunis (Lietuva) ir Nilas Kreicenbergas (Latvija). Rezultatyviausias žaidėjas – Renatas Havratovičas (Latvija). Geriausias vartininkas – Lukas Gurskis (Lietuva).
Gimę 1998 m. Lietuva – Suomija 25:24, Lenkija – Latvija 41:32, Lietuva – Latvija 19:19, Lenkija – Suomija 34:22, Latvija – Suomija 35:33, Lenkija – Lietuva 34:28.
Komandų rikiuotė: 1. Lenkija – 6 taškai, 2. Lietuva – 3, 3. Latvija – 3, 4. Suomija – 0.
Geriausi žaidėjai – Tomaszas Makowskis (Lenkija), Tomas Valiulis (Lietuva), Emilis Kurzemniekas (Latvija), Antonas Jansenas (Suomija). Rezultatyviausias žaidėjas – Benjaminas Helanderis (Suomija). Geriausias vartininkas – Mantas Pranskevičius (Lietuva).
Merginos. Gimusios 1996 m. Lietuva – Suomija 33:29, Lenkija – Baltarusija 17:35, Lietuva – Baltarusija 31:24, Lenkija – Suomija 41:27, Lietuva – Lenkija 33:26, Baltarusija – Suomija 35:17.
Rikiuotė: 1. Lietuva – 6, 2. Lenkija – 4, 3. Baltarusija – 2, 4. Suomija – 0.
Geriausios žaidėjos – Klaudija Šidlovskytė (Lietuva), Magdalena Drozyk (Lenkija), Marija Kanaval (Baltarusija), Emilia Valkano (Suomija). Rezultatyviausia žaidėja – K.Šidlovskytė. Geriausia vartininkė – Volha Nikitina.
Gimusios 1998 m. Lietuva-1 – Lietuva-2 42:18, Baltarusija – Suomija 24:21, Lietuva-1 – Suomija 37:25, Lietuva-2 – Baltarusija 23:30, Lietuva-1 – Baltarusija 40:28, Lietuva-2 – Suomija 26:30.
Rikiuotė: 1. Lietuva-1 – 6, 2. Baltarusija – 4, 3. Suomija – 2, 4. Lietuva-2 – 0.
Geriausios žaidėjos – Emilė Aglinskaitė (Lietuva-1), Aliona Ciabus (Baltarusija), Emma Aarnio (Suomija), Justina Zenkovaitė (Lietuva-2). Rezultatyviausia žaidėja – Brigita Ivanauskaitė (Lietuva-1). Geriausia vartininkė – Ieva Bočkutė (Lietuva-1).
* * *
Janis Grinbergas 1925 – 2013
1925 m. spalio 29 d. Liepojoje (Latvija) gimęs J. Grinbergas – latvių savanorio Alberto Grinbergo ir į Liepoją su šeima iš Vilniaus krašto atvykusios Antaninos Galinis sūnus.
Sąjunginės kategorijos krepšinio (1952), rankinio (1955), tarptautinės kategorijos rankinio (1959) teisėjas. Lietuvos (1963) ir SSRS (1965) nusipelnęs treneris. 1950 m. baigė Latvijos kūno kultūros institutą. 1948–1949 m. – Kauno universiteto treneris dėstytojas, 1949–1953 m. – „Kauno audinių“ krepšinio komandos žaidėjas, treneris, 1953–1957 m. – Kūno kultūros ir sporto komiteto krepšinio, tinklinio, teniso (iki 1955), 1953–1989 m. – rankinio valstybinis treneris.
1956–1964 m. treniravo SSRS moterų rankinio rinktinę, 1963–1970 m. – vyrų. Nuo 2000 m. – IHF garbės narys. 1989–1992 m. – LTOK generalinis sekretorius, nuo 2002 m. – garbės generalinis sekretorius, 1997–1998 m. – Lietuvos rankinio federacijos prezidentas, nuo 1998 m. – garbės prezidentas. Lietuvos olimpinės akademijos akademikas (2005).
J. Grinbergas apdovanotas: LTOK Garbės ženklu (1994), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (2000), KKSD 2-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2000), IOC Olimpiniu ordinu (2002), KKSD 1-ojo laipsnio ordinu su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2005), LTOK Olimpine žvaigžde (2005), IHF auksiniu Garbės žiedu (2005), IHF Aukso ženklu (2007), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2008).
Jis dirbo net aštuoneriose vasaros ir vienose žiemos olimpinėse žaidynėse. Miunchene, Monrealyje, Maskvoje, Los Andžele, Seule, Barselonoje, Atlantoje ir Sidnėjuje J. Grinbergas buvo oficialus Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) atstovas, o Maskvoje – ir rankinio varžybų direktorius. Į Albervilio žiemos žaidynes J. Grinbergas jau vyko kaip LTOK generalinis sekretorius.
