26 lietuviai neketina būti turistais tarp daugiau kaip 7,5 tūkst. atletų, turinčių intelekto sutrikimų, bet visa širdimi atstovaujančių savo šalį, kurių žaidynėse Jungtuniuose Arabų Emiratuose iš viso bus 190.
„Kai per specialiąsias olimpines žaidynes stovi ant garbės pakylos ir kažkas kabina medalį, mes verkiame tokiomis pačiomis ašaromis, kaip tikrieji olimpiečiai“, – pabrėžė Lietuvos delegacijos vadovas Zenonas Misiūnas.
Galima tikėtis, kad džiaugsmo ašarų Abu Dabyje išriedės.
Prieš ketverius metus Los Andžele lietuviai laimėjo 17 medalių, iš jų 9 aukso, o šįkart komanda dar labiau išaugusi – sportininkais ir jų amžiumi.
Iš viso 26 atletai varžysis septyniose sporto šakose – lengvosios atletikos, plaukimo, futbolo, sunkiosios atletikos, stalo teniso, bočios ir pirmąsyk per mūsų komandos istoriją – irklavimo.
Jie turi rimtų ambicijų, nes prakaito išliejo daug.
Štai Aušra Burbulytė rengiasi stoti į pusės maratono distanciją ir turės nesudegti Jungtinių Arabų Emiratų karštyje.
Tadas Vainius kartais treniravosi ir dukart per dieną, kad būtų kuo geriau pasirengęs, kai Abu Dabyje stos prie 1500 metrų ir 5 km bėgimo startų linijos.
„Kartais būna sunku save motyvuoti, – pripažino jis. – Tačiau aš noriu būti geresniu už kitus.“
Sportas padėjo atsispirti gyvenime
Anot Z.Misiūno, tokiems darbštiems vaikinams kaip vienas jo auklėtinių T.Vainius, sportinė veikla padėjo sustyguoti asmeninį gyvenimą į aiškias vėžes.
Iš Utenos kilęs bėgikas nuo dvylikos metų įsitraukė į sportą. Dabar jis dirba Kauno baldų pramonės įmonėje „Fredoje“, o slenkantis darbo grafikas jam leidžia derinti darbą su sportu.
Tris dienas dirbęs, jis tris dienas treniruojasi.
„Per sportą jis susitvarkė savo asmeninį gyvenimą – turi pastovų darbą nuomojasi dviejų kambarių butą Kaune, pats užsidirbo ir įsigijo automobilį“, – sakė Z.Misiūnas.
Galbūt kitiems tai nėra nieko neįprasta, tačiau žmonėms, kurie gimė su tam tikrais sutrikimais – intelekto, kalbos ar atminties, tai reiškia daug.
T.Vainius svajojo įsigyti „Audi“ automobilį ir buvo devintame danguje, kai savo pastangomis jam tai pavyko padaryti.
„Sportas jiems tarsi atrama gyvenime. Dalyvavimas varžybose, treniruotės žmogų įpareigoja kabintis į gyvenimą“, – pabrėžė Z.Misiūnas.
Universalūs ir ant slidžių, ir bėgimo trasoje
Kai kurie rinktinės sportininkai yra globojami ne vien tik šeimose, bet ir specialiose įstaigose, kurios tampa ir specialiosios komandos pagalbos ramsčiais.
Rinktinė yra suformuota iš įvairių šalies regionų, kurie jau turi tradicijas rūpintis ir ugdyti specialiuosius olimpiečius.
Apie pusę komandos šįkart sudaro naujokai, bet rinktinėje yra ir labiau patyrusių atletų – kai kuriems tai bus trečiosios žaidynės, skaičiuojant ir žiemos žaidynes, nes kai kurie atletai žiemą stipriai atrodo ant slidžių, o vasarą būna greiti, įšokę į bėgimo batelius.
Ketvirtadienį specialioji komanda palydėta sporto departamente Vilniuje, kur delegacijos vadovas pasidžiaugė besikeičiančiu požiūriu į specialiuosius olimpiečius.
„Jau daug metų dirbu šioje sistemoje ir galiu drąsiai pasakyti, kad požiūris į specialiąją olimpiadą ir žmones su specialiais poreikiais pasikeitė iš esmės, – sakė jis. – Labai malonu gauti dėmesį, nes mums jo reikia lygiai taip pat, kaip sveikųjų ar neįgaliųjų sporte.
Mus gražiai išlydėjo, dabar jau mūsų laukia sudėtingas darbas. Pavyzdžiui, viena mūsų mergaičių bėgs 21 kilometrą. Kita vertus, tam ruošėmės beveik 4 metus.“
Specialiosios žaidynės ir jų atletai traukia vis daugiau dėmesio visame pasaulyje.
Tokios sporto žvaigždės, kaip Didier Drogba, Dikembe Mutombo, Michelle Kwan tapo oficialiais žaidynių Jungtiniuose Arabų Emiratuose ambasadoriais.
Atidarymo ceremonijoje kovo 14 dieną atletus ir 40 tūkst. žiūrovų sveikins muzikos deivė Avril Lavigne, populiariojo hito „Despasito“ autorius Luisas Fonsi, arabų šalių muzikos įžymybės.
Vis dėlto svarbiausios žvaigždės ten bus tie 7,5 tūkst. specialiųjų atletų, tarp jų 26 lietuviai.
