Vaidotas Vaičaitis siūlo atkreipti dėmesį į savų sportininkų ugdymą
„Prezidentė nenorėjo, kad dekretas (dėl pilietybės – red. past.) kada nors būtų panaikintas ar pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, – 15min.lt teigė Vilniaus universiteto docentas dr. Vaidotas Vaičaitis. – Matyt, konstitucinio nuoseklumo laikymasis ir įtikino, lėmė tokį sprendimą.“
Konstitucinės teisės specialistas abejojo, ar sportininkei dėl pilietybės suteikimo kreipusis pakartotinai atsakymas būtų kitoks.
Atkreipus dėmesį, kad įstatyme nurodyti kriterijai – ypatingi nuopelnai ir integravimasis į Lietuvos visuomenę – yra gana subjektyvūs, vertinamojo pobūdžio, V.Vaičaitis pabrėžė, kad amerikietei sutrukdė tokie reikalavimai, kaip mokėti lietuvių kalbą arba dalyvauti visuomenės gyvenime.
„Nežinau, ar šaudome į tą pusę, – taip pat pažymėjo pašnekovas. – Tai yra ne vien teisinis, bet ir pilietinis dalykas. Pats esu sportavęs, man irgi rūpi sporto dalykai. Žurnalistai turėtų kelti klausimą, kodėl patys neužsiauginame sportininkų, kokia yra sportinių bazių būklė, o ne apie tai, kad pasiimsime užsienyje išugdytą sportininką, duosime pilietybę ir lauksime pergalių. Nežinau, ar tai yra sąžiningas žaidimas.“
Petras Ragauskas: neduoti pilietybės krepšininkams atrodo logiškiau
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Petras Ragauskas taip pat pabrėžė, kad iš pačios Konstitucijos kyla du kriterijai – ypatingi nuopelnai ir integracija į visuomenę (kalba, ryšys su Lietuva – pavyzdžiui, nuolatinis gyvenimas šalyje, mokesčių mokėjimas). „Visa politinė bendruomenė pripažįsta, kad tai yra tinkamas Konstitucijos interpretavimas“, – 15min.lt sakė jis.
Petras Ragauskas: „Teismas bijo prarasti autoritetą, keisdamas savo nuostatas. Būtini didesni socialiniai lūžiai, visuomenė turėtų nuspręsti, kad nori tokių pokyčių.“
Teisininkas prisipažino remiantis kitą poziciją – kad KT negali kartą ir visiems laikams išaiškinti Konstitucijos. Interpretacija esą priklauso ir nuo pačių KT teisėjų, kurie gali laikytis kitokios nuomonės. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, vos pasikeitus šio teismo sudėčiai, gali pasikeisti ne viena teisinė nuostata.
Gal šalies vadovai ir politikai vengia panašių sprendimų tiesiog bijodami sulaukti neigiamo KT verdikto, nors šio teismo sudėtis jau yra pakitusi ir galima būtų tikėtis kitokio išaiškinimo? „Reikia ilgesnio laiko. Teismas bijo prarasti autoritetą, keisdamas savo nuostatas. Būtini didesni socialiniai lūžiai, visuomenė turėtų nuspręsti, kad nori tokių pokyčių. Po 15–20 metų gal ir galima to tikėtis, bet ne po metų kitų“, – samprotavo P.Ragauskas.
Pasaulis šiomis dienomis aptarinėja kuriozinį atvejį, kai garsus prancūzų aktorius Gerard'as Depardieu didelius mokesčius gimtinėje išmainė į Rusijos pasą. Paklaustas, ar, ribojant pilietybės suteikimą, nenorima išvengti panašių istorijų, teisininkas priminė, kad ir Lietuvoje būta abejotinų atvejų. Pavyzdžiui, Lietuvos pasą gavo rusų balerina Maja Pliseckaja, nors nei čia gyveno, nei mokesčius mokėjo.
P.Ragauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad krepšinyje, kur žaidžia vieni su kitais stipriai nesusiję žmonės, rinktinę galima formuoti iš savų žaidėjų, taigi draudimas dalinti pilietybę atrodo logiškas. Tuo metu ant ledo čiuožia poros, todėl nelikus vieno partnerio ateities nebeturi ir kitas.
| Kiek sportininkų yra gavę Lietuvos pilietybę |
|
Nuo 1993 m. vasario 25 d. iki 1998 m. vasario 25 d. – 8 (prezidentas Algirdas Brazauskas) Nuo 1998 m. vasario 26 d. iki 2003 m. vasario 25 d. – 8 (prezidentas Valdas Adamkus, I kadencija) Nuo 2003 m. vasario 26 d. iki 2004 m. balandžio 6 d. – 4 (prezidentas Rolandas Paksas) Nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2009 m. liepos 12 d. – 0 (prezidentas Valdas Adamkus, II kadencija) Nuo 2009 m. liepos 12 d. iki dabar – 0 (prezidentė Dalia Grybauskaitė) |
Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas: „Esame sugniuždyti“
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė |
Lietuvai atstovaujančių čiuožėjų svajonė dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse 2014-aisiais sudužo pirmadienį, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė išimties tvarka pilietybės amerikietei nesuteikti. Tokią rekomendaciją jai buvo pateikusi Pilietybės komisija. Prezidentūros teigimu, nuo 2008-ųjų, galiojant dabartinei Pilietybės įstatymo redakcijai, nėra buvę atvejų, kad šalies vadovas neatsižvelgtų į šios komisijos nuomonę.
Vertinant I.Tobias prašymą suteikti Lietuvos pilietybę valstybės vadovę esą saistė Konstitucija ir įstatymai. Prezidentūros Teisės skyriaus vadovės Rasos Svetikaitės teigimu, pilietybė negali būti traktuojama kaip dovana, o šokėja neatitiko nė vieno iš būtinų kriterijų – ypatingų nuopelnų valstybei ir integravimosi į Lietuvos visuomenę.
Anot jos, pilietybės už būsimus nuopelnus negalima suteikti – tokia esanti Konstitucinio Teismo (KT) doktrina, o pilietybė negali būti traktuojama kaip dovana – šis institutas atspindi asmens teisinį ryšį su valstybe.
Griežtesni reikalavimai ir apribojimai pilietybės suteikimui išimties tvarka pradėti taikyti po 2003-iųjų KT nutarimo. Kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka, KT patvirtino 2006 m.
Pagal Pilietybės įstatymo 20 straipsnį, Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva yra susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais.
Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos prezidentės Lilijos Vanagienės reakcija į šį sprendimą buvo lakoniška: „Mums šokas.“ Jos žodžiais, labiausiai apmaudu dėl šalto komisijos požiūrio: „Į viską buvo pasižiūrėta sausai, bet teisiškai. Liūdna, kad buvo užmirštas Deividas, nes Isabellos dėka jis tęsė karjerą ir išsaugojo Lietuvai viltis turėti savo porą olimpinėse žaidynėse.“
„Dėkojame jums už viską. Esame tikri, kad jūs suprantate, jog esame sugniuždyti“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje pirmadienį paskelbė šokėjai ant ledo I.Tobias ir D.Stagniūnas.
Sportininkė mokėsi lietuvių kalbos ir iki paskutinės minutės vylėsi teigiamo atsakymo, o gruodžio 20 d. susitikusi su pilietybės komisija prezidentūroje nesulaikė ašarų. L.Vanagienė atskleidė, kad mergina nenuleis rankų ir pilietybės sieks dar kartą.
Sportininkių prašymai – kaip žirniai į sieną
I.Tobias ir D.Stagniūnas ne kartą svarbiausiu savo tikslu vadino Sočio olimpines žaidynes. Dalyvauti jose pora galėtų tik JAV pilietei I.Tobias gavus Lietuvos pasą. 21-erių sportininkė prašymą suteikti jai pilietybę prezidentūrai įteikė pernai spalį.
Už lietuvio ir amerikietės duetą mūru stojo garsiausia Lietuvos šokių ant ledo pora Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, keli Seimo nariai ir kiti asmenys ragino nežlugdyti perspektyvios poros karjeros. Dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad kelti kliūčių kitų valstybių atletams, pageidaujantiems atstovauti Lietuvai, nederėtų – tokius rezultatus atskleidė pernai pavasarį atlikta apklausa.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Katherine Copely ir Deividas Stagniūnas |
 |
| Scanpix/RIA Novosti nuotr./Katie Douglas |
Be lietuviško paso I.Tobias neturės teisės olimpiadoje atstovauti Lietuvai, kartu vartai į olimpiadą būtų užverti ir 27-erių D.Stagniūnui. Duris jam Lietuva užtrenkė jau antrą kartą. 2009 m. D.Grybauskaitė nesuteikė pilietybės tuometei čiuožėjo partnerei amerikietei Katherine Leigh Copely, todėl duetas negalėjo dalyvauti Vankuverio olimpiadoje, nors buvo iškovojęs teisę joje dalyvauti. Tuomet Pilietybės komisija irgi pažymėjo, kad pilietybės suteikimas prieštarautų Konstitucijai ir įstatymams.
D.Stagniūnas esą buvo taip priblokštas sprendimo, kad net galvojo baigti karjerą. Vis dėlto taip pasielgė tik Katherine – po patirtos traumos ji ėmė studijuoti ir tapo dailiojo čiuožimo trenere.
Dar anksčiau nesėkmingai Lietuvos pilietybę mėgino gauti amerikietė krepšininkė Katie Douglas. Prezidentui Valdui Adamkui pasirodė, jog kelerius metus žaisti lietuviškame klube ir siekti, kad moterų rinktinė patektų į olimpiadą, – negana. Rinktinė olimpinėse žaidynėse taip ir nedalyvavo.
