Skunde teismui taip pat buvo teigiama, kad paraiška teikta pagal finansuotiną fizinio aktyvumo veiklos sritį, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva ji buvo perkelta į „Sporto renginių organizavimo“ sritį.
Sporto draugija „Žalgiris“ 2019 m. pateikė Sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkursui paraišką „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtrą“ ir už gautas lėšas planavo surengti vasaros ir žiemos sporto žaidynes, tradicinį plaukimo maratoną bei kitus renginius.
„Žalgirio“ draugijos teikta paraiška surinko 70 balų iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip tinkama finansuoti, tačiau jai nepakako Sporto rėmimo fondo lėšų konkrečioje „Sporto renginių organizavimo“ veiklos srityje dėl konkurencijos tarp projektų. Šią paraišką vertino du nepriklausomi ekspertai, jie ją ir priskyrė sporto renginių organizavimo grupei, nes šios siūlomos veiklos neprisidėtų prie vaikų fizinio aktyvumo, neįtrauktų socialiai pažeidžiamų tikslinių grupių dalyvių – senjorų, tautinių mažumų, neįgaliųjų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi paraišką, sutiko su ekspertų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija, kad „Žalgirio“ draugija netinkamai nustatė projekto veiklų dominuojančią sritį, kadangi iš paraiškos turinio aiškiai matyti, kad nurodytomis veiklomis siekiama masinių renginių organizavimo, kurie neskatina reguliariai dalyvauti fizinio aktyvumo pratybose, todėl, teismo nuomone, paraiška pagrįstai buvo vertinama „Sporto renginių organizavimo“ veiklos srityje.
Teismas sutiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija, kad tikslingas Sporto rėmimo fondo lėšų panaudojimas sporto projektams yra ypač svarbus, nes kitaip būtų pažeistas pats principas skirstyti projektų paraiškas pagal sritis. Taip pat būtų pažeistas sąžiningos konkurencijos principas, nes projektų vykdytojai, žinodami, kad konkurencija vienoje iš Sporto rėmimo fondo sričių mažesnė, prisidengdami keliomis tos srities veiklomis, iš esmės prašytų finansavimo iš kitos srities, taip išvengdami didesnės konkurencijos sąlygų.
Šis teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
