Trečiosiose serijos rungtynėse „Union Raiffeisen Waldviertel“ namuose 3-0 (25:15, 25:20, 25:18) nugalėjo praėjusių metų čempionę „SK Zadruga Aich-Dob“ ekipą.
A.Knašas su 9 taškais buvo antras pagal rezultatyvumą šeimininkų gretose.
Finalo serija buvo užbaigta varžovų aikštėje. Ketvirtąjį finalo susitikimą „Union Raiffeisen“ laimėjo 3-1 (25:11, 21:25, 25:16, 25:20). A.Knašas pasižymėjo 6 taškais.
„Jausmas buvo neįtikėtinas. Euforija ir džiaugsmas. Visas darbas, kurį įdėjome, visos pastangos, išlietas prakaitas pagaliau atsipirko, tad buvo tikrai smagu. Kol kas šventėme tik važiuodami autobusu 6 valandas, bet vėliau, žinau, klubas darys susitikimą su fanais ir rėmėjais“, – džiaugėsi A.Knašas.
A.Knašas žavėjosi sirgalių palaikymu. Visa klubo vadovybė ir fanai, kurie su atskiru autobusu vyko 500 km palaikyti svečių, buvo labai patenkinti.
„Visi dėkojo, spaudė šypsenas, kai kurie – ir ašaras. Šis sezonas „ant popieriaus“ mums beveik tobulas. Austrijos lygoje patyrėme tik vieną pralaimėjimą per beveik 30 rungtynių, iškovojome klubui pirmą Austrijos taurę bei pirmą sykį tapome Austrijos čempionais. Tai – istorinis sezonas klubui“, – kalbėjo Lietuvos tinklininkas.
Lietuvis neslepia – „Union Raiffeisen“ ekipa su pagrindine savo varžove planavo žaisti septynerias rungtynes, nes komandos atrodė labai panašaus pajėgumo.
„Leidome sau pasvajoti apie 4 rungtynes, bet tik su šypsena veide. Visgi po kiekvienų rungtynių ta idėja tapo vis realesnė“, – teigė A.Knašas.
Teko ieškoti ir motyvacijos, nes ta rutina, kai praktiškai nėra laisvo laiko ar poilsio, labai sekino
Po tokio įspūdingo sezono, kuriame teko sužaisti daugiau nei 50 mačų, A.Knašas sutinka, jog išmokti tikrai buvo ką. Dabar jis nori grįžti į Lietuvą, kažkiek pailsėti ir tik tada su šviežesne galva susidėlioti šiame sezone išmoktas pamokas.
„Tai buvo tikrai emociškai ir psichologiškai sunkus sezonas. Teko atžaisti beveik visas rungtynes be keitimo ir dažnai būdavau pagrindinis „taikinys“, į kurį varžovai paduodavo. Dėl to teko stipriai dirbti su savo pasitikėjimu po prastesnių mačų. Ir tą reikėjo daryti greitai, nes netrukus laukė jau kitos rungtynės. Teko ieškoti ir motyvacijos, nes ta rutina, kai praktiškai nėra laisvo laiko ar poilsio, labai sekino. Galiausiai viskas vyko ne veltui ir manau, jog tikra tapau stipresniu žmogumi ir žaidėju“, – sakė A.Knašas.
Tuo tarpu istorinį sezoną Prancūzijos moterų tinklinio lygoje baigė Rūta Staniulytė ir jos atstovaujama „Terville Florange“ komanda. Ji pusfinalio serijoje 0-2 pralaimėjo čempionato favoritei „Le Cannet“ ekipai ir pirmenybėse užėmė ketvirtąją vietą.
Tai geriausias „Terville Florange“ komandos rezultatas klubo istorijoje.
Pirmąsias pusfinalyje rungtynes ši ekipa išvykoje pralaimėjo 0-3 (23:25, 21:25, 16:25). R.Staniulytė pelnė 4 taškus.
Antrosiose rungtynėse „Terville Florange“ namuose buvo labai arti išlyginto serijos rezultato, bet po dramatiškos penkių setų kovos turėjo pripažinti varžovių pranašumą 2-3 (25:22, 23:25, 21:25, 25:21, 15:17).
Puikiai rungtyniavusi R.Staniulytė paskutinėse sezono rungtynėse pelnė 13 taškų.
Į Italijos moterų tinklinio čempionato finalą nepateko Skandičio „Savino del Bene“ komanda su Indre Sorokaite. Ji pusfinalio serijoje 0-2 nusileido tituluotajam Koneljano „Prosecco Doc Imoco Volley“ klubui.
Pirmąsias rungtynes išvykoje „Savino del Bene“ pralaimėjo 0-3 (23:25, 21:25, 21:25), o antrąsias namuose 1-3 (25:22, 22:25, 11:25, 21:25). I. Sorokaitė žaidė tik antrajame pusfinalio mače.
Nepaisant nesėkmės, patekimas į pusfinalį yra geriausias „Savino del Bene“ komandos rezultatas. Šis klubas šiemet taip pat iškovojo pirmąjį savo trofėjų – CEV Iššūkio taurę.
