Šaudymo sportas, jo istorija Biržuose yra neatsiejama su su trenerio Petro Špankausko vardu. Štai pas jį keturiolikmetis Vladas ir pradėjo lankyti šaudymo treniruotes 1967 metų rugsėjį. Iš pradžių šaudė sportiniu šautuvu ir tik po mėnesio ilgiems metams paėmė į rankas sportinį pistoletą.
1968 m. V.Turla iškovojo pirmąjį didelį savo apdovanojimą - Lvove tapo SSRS jaunių čempionu, laimėjęs aukso medalį ir dovaną - stalinį laikrodį.
Įvairaus rango varžybos sportininkui sekė po varžybų, gerėjo ir rezultatai - 1971 m. Vladas tampa sporto meistru. Tais pačiais metais jis įstojo mokytis į dabartinį Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kurį baigė1977 m.
1976 m. tapo kandidatu į SSRS rinktinę, vėliau joje įsitvirtino. V.Turla - pirmas Lietuvos olimpietis šaulys, dalyvavęs Maskvos olimpiadoje 1980 m. ir užėmęs ketvirtą vietą. Jis, šaudydamas mažo kalibro pistoletu, surinko 584 taškus iš 600 galimų.
Po šios olimpiados šaulio gyvenime sekė pats sėkmingiausias periodas karjeroje. Iki 1985 m. jis tapo daugkartiniu SSRS, Europos, pasaulio čempionatų asmeninių ir komandinių varžybų nugalėtoju bei rekordininku. Sportinės karjeros viršūnė - septyni aukso medaliai, iškovoti 1982 m. pasaulio čempionate Karakase Venesueloje.
Įvairūs statistiniai sportiniai leidiniai užfiksavo, kad V.Turla yra tapęs 8 kartus Europos čempionu (5 kartus individualiai bei 3 kartus su Sovietų Sąjungos rinktine) bei 9 aukso medalius yra laimėjėjęs pasaulio šaudymo pirmenybėse. 1982 m. laikraščio „Sportas“ skaitytojai mūsų žemietį išrinko geriausiu Lietuvos sportininku.
Baigęs aktyvią sportinę veiklą, V.Turla nemetė sportinio darbo, dalyvaudavo draugiškose varžybose, užsiminėjo kita veikla. Būdamas tikras Biržų krašto patriotas, jis visą savo iškovotų įvairiose varžybose apdovanojimų kolekciją padovanojo Biržų krašto muziejui „Sėla“.
Dabar V.Turla dirba Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos realizacijos skyriaus vyriausiuoju specialistu.
2005 08 23 Vladui Turlai suteiktas Biržų miesto garbės piliečio garbės vardas.
