Nebereikalaujama lyties keitimo operacijos
Nuo šiol iš translyčių vyrų, t. y. tokių, kurie biologiškai yra gimę moterimis, bet save priskiria vyriškajai lyčiai, nebebus reikalaujama lyties keitimo operacijos ir hormonų terapijos, kad jie galėtų dalyvauti varžybose su sportininkais vyrais.
Translytėms moterims taip pat nebebus keliama lyties keitimo operacijos sąlyga, tačiau pagal Tarptautinio olimpinio komiteto gaires translyčių moterų atlečių kraujyje turėtų būti nuolatos stebimas vyriško hormono testosterono lygis mažiausiai metus iki pirmųjų varžybų. Pasak komiteto, jei translytės sportininkės kraujyje testosterono kiekis viršytų leistiną ribą, jai turėtų būti leista varžytis su vyrais.
Sprendimo kritikai teigia, kad, net jei translyčių moterų kraujyje ir nėra viršijamas testosterono kiekis, jų fiziniai duomenys, tokie kaip ūgis, greitis ar kiti subtilūs genetiniai skirtumai, vis tiek gali suteikti joms pranašumą prieš konkurentes moteris, ypač sporto šakose, kur varžovai turi fizinį kontaktą (pvz., bokse). Šią nuomonę kritikai visada pagrindžia primindami 2014 m. incidentą, kai translytė sportininkė nokautavo ir smarkiai sužalojo savo priešininkę.
Daugelis medikų teigia, kad translytės moters raumenų ir net kaulų struktūra visiškai pasikeičia ir tampa moteriška maždaug po kelerių metų hormonų terapijos.
Kiti ekspertai teigia, kad, kalbant apie sportininkų skirtumus, labiausiai pabrėžiama lytis, kaip lemianti rezultatus, tačiau pamirštami skirtumai, kurie dažnai suvokiami kaip natūralūs, kai vieni krepšininkai aukštesni, kiti žemesni ir pan., visi supranta, kad tai duoda pliusų ir minusų. Kai kurie kritikai teigia, kad greičiausias pasaulio sprinteris Huseinas Boltas taip pat turi akivaizdų genetinį pranašumą, tačiau jo niekas nevertina kaip neteisėto.
Komiteto gairės – tik rekomendacinės
Pagal ankstesnes Tarptautinio olimpinio komiteto nuostatas, priimtas prieš 13 metų, tiek translyčiams vyrams, tiek translytėms moterims varžybose buvo leidžiama dalyvauti tik po lyties keitimo operacijos ir mažiausiai dvejų metų hormonų terapijos. Tačiau dalis translyčių asmenų nenori arba dėl sveikatos priežasčių negali darytis chirurginių operacijų.
Olimpinio komiteto pareigūnai skelbia paskutines savo gaires priėmę po mokslininkų ir medikų tyrimų išvadų, kad lyties keitimo operacija nėra reikalinga siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Nuostatos buvo priimtos ir atsižvelgiant į besikeičiančias teisines normas translyčių žmonių atžvilgiu. Komitetas pabrėžia, kad translyčiams asmenims neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti sporto varžybose.
Tarptautinio olimpinio komiteto priimtos gairės tik rekomendacinės ir kiekvienos šalies sporto federacijos nėra įpareigotos įstatymu jų įgyvendinti. Komiteto Medicinos skyriaus vadovas Richardas Budgettas teigia, kad šiuo žingsniu norima suteikti pasitikėjimo ir stimulą šalių federacijoms priimti pokyčius.
Nors atvejų, kai vyrų varžybose dalyvauja translytis vyras ar moterų varžybose translytė moteris, nėra daug, komiteto atstovai teigia, kad šiuo klausimu turi būti priimtas bendras susitarimas.
Tarptautinis olimpinis komitetas savo naujausioje ataskaitoje primena, kad pasitaiko atvejų, kai moterų sportininkių kraujyje dėl fiziologinių ar kitų priežasčių taip pat užfiksuojamas per didelis kiekis testosterono.
Didelė diskusijų banga dėl teisių translyčiams sportininkams dalyvauti varžybose kilo prieš septynerius metus dėl vienos sportininkės vyriškos išvaizdos. Po to, kai perspektyvi bėgikė iš Pietų Afrikos Respublikos Caster Semenya 2009 m. tapo pasaulio čempione, ji buvo priversta atlikti lyties patikrinimo testą, nes jos kraujyje buvo užfiksuotas didelis testosterono kiekis. Laiką, kol buvo patvirtinta, kad ji tikrai yra moteris, atletė prisimena kaip tikrą pažeminimą.
Po laikino diskvalifikavimą C.Semenya grįžo į moterų sportą, tačiau po šio incidento ne viena moteris buvo įtariama pasikeitusi lytį, ir pradėta dar plačiau diskutuoti, kokiomis sąlygomis translyčiai vyrai ir moterys turėtų dalyvauti sporto varžybose.
