Portale 15min.lt startavo projektas „Judėti sveika“, kuriame apžvelgsime tai, kokią nauda teikia fizinis aktyvumas, judėjimas, mankšta. Padėsime pasirinkti tinkamą aktyvumo formą, pateiksimų patarimų pradedantiesiems ir padėsime išvengti dažniausiai daromų klaidų. Specialistai atsakys į labiausiai skaitytojams rūpimus klausimus.
– Neretai žmonės galvoja, kad retkarčiai išbėgę pabėgioti jau gali bėgti ir maratonus. Kokius esminius maratono ir mažesnių distancijų bėgimo principus įvardintumėte? – klausėme Č.Kundroto.
– Geriausia būtų pateikti tokį pavyzdį: mėgėjui prabėgti 10 km užtrunka vidutiniškai 40 min., įveikti pusę maratono – apie pusantros valandos, o visą maratoną – kone tris valandos. Norint įveikti tokį atstumą reikia būti daug geriau pasiruošus, turėti ištvermės, mokėti paskirstyti jėgas, taisyklingai kvėpuoti.
– Suprantama, kad kiekvieno galimybės skirtingos, tačiau gal galite apytiksliai įvardinti, kiek laiko žmogui reiktų treniruotis, kad jau galėtų galvoti apie maratonų bėgimą?
– Kaip ir minėjote, tai priklauso nuo daug veiksnių. Vienas svarbesnių yra amžius – kiek žinau, maratoną leidžiamą bėgti tik sulaukusiems 18-os, tačiau tam ruoštis sportininkai gali ir nuo 15 metų. Iš pradžių bėga trumpas distancijas, vėliau jos ilginamos. Tie, kurie rimtai sportuoja, maratonus pradeda bėgti tik po 25-erių metų. Tai štai jums ir atsakymas, sportininkai treniruojasi kone 10 metų. Tiek darbo idėjęs žmogus jau gali galvoti ir apie rimtus rezultatus.
Mėgėjui prabėgti 10 km užtrunka vidutiniškai 40 min., įveikti pusę maratono – apie pusantros valandos, o visą maratoną – kone tris valandos.
Jei kalbame apie mėgėjus, kurie pradeda bėgioti gerokai vėliau, prieš tai važinėję dviračiu, plaukioję ar užsiiminėję kokiu kitu sportu, jiems laiko reikės mažiau, bet jų ir rezultatai bus, aišku, toli gražu ne tokie kaip sportininkų. Fiziškai aktyviam žmogui mėgėjiškai pasiruošti maratonui užtektų kokių 3 mėnesių intensyvaus darbo, o tik pradedančiajam – kur kas ilgiau, reikėtų iš pradžių pradėti nuo mažų distancijų.
– Kiek kartų mėgėjai maratonininkai per savaitę treniruojasi?
– Yra tokių mėgėjų, kurie bėga kiekvieną dieną, tačiau vidutiniškai jie treniruojasi 4–6 kartus per savaitę.
– Ar žmogus gali išsiugdyti tą ilgo bėgimo techniką, ištvermę pats? Ar yra tokių dalykų, kuriuos daug greičiau išmoktum su treneriu?
– Be trenerio bėgti, aišku, kad gali. Tik tokiam sportininkui įveikti maratonų bus kur kas sunkiau. Bėgimas, kaip ir dauguma kitų sportų, reikalauja tam tikrų žinių, o jų gauti sportininkas gali iš trenerio. Žmogus negali pats įvertinti savęs, susidėlioti sau kaip galima efektyvesnio treniruočių ritmo ir pan.
Pasikonsultavę su treneriu kelią iki maratono bėgimo įveiktumėte greičiau, o ir pats bėgimas būtų tikrai lengvesnis. Tokį kelią aš siūlau rinktis žmonėms, kurių tikslas ne šiaip įveikti distanciją, bet tinkamai pasportuoti. Tiesiog bet kaip nubėgti maratoną yra įmanoma ir be jokių trenerių, bet pajusti iš to malonumą – jau sunkiau.
Tiesiog bet kaip nubėgti maratoną yra įmanoma ir be jokių trenerių, bet pajusti iš to malonumą – jau sunkiau.
– Maratonų populiarumas Lietuvoje akivaizdžiai auga. Neretai prie jų prisijungia ir iki to visiškai nesitreniravę ar vos kelis kartus prasibėgę žmonės, kaip vertintumėte tokias iniciatyvas?
– Visų pirma, aš pagirčiau visus, kurie stengiasi prisijungti prie tokių renginių, pasportuoti bent retsykiais. Bėgimas itin gerai nuima nervinį stresą, neretai žmonės sako, jei nebūtų pabėgioję, grįžę namo veikiausiai būtų susirieję su antrąja puse, o bėgiodami visas neigiamas emocijas išsportavo.
Dėl paties maratono – aišku, dalis tų žmonių prabėga tą maratoną, tai jau nėra toks stebuklas, tačiau jie rizikuoja savo sveikata. Prieš tai nė kiek nebėgiojęs žmogus gali pasijusti blogai, neištverti tokio krūvio, gauti traumą. Skatinčiau tiesiog prieš bėgant maratoną išbandyti savo galimybes, pabėgioti kurį laiką iki to.
– Kaip patartumėt susigundžiusiems bėgti maratonus pradėti treniruotis, kokių klaidų vengti?
– Didžiausia klaida, mano manymu, kaip pradeda klausyti draugų, o ne specialistų patarimų. Bičiulių ir interneto kartais gali pridaryti ir bėdos, kai pradedančiajam sportininkui, sakykime, apie kvėpavimą pasakoja draugas, reikia suprasti, kad jis nėra patyręs profesionalas ir nežino visų niuansų.
Tokių patarimų paklausę žmones ir patys ilgai vargsta, ir kenkia sveikatai, ir nepasiekia tokių rezultatų, kurių norėtų. Taigi – sakyčiau, jei norite sportuoti rimčiau, turint klausimų, reikia kreiptis į specialistus.
Daugiau projekto „Judėti sveika“ publikacijų galite rasti čia.
