Turkijai tai buvo istorinė atidarymo ceremonija. Tokios sporto šventės šalis dar nėra mačiusi. Atidarymo ceremonijoje netrūko pompastikos – fejerverkų, šviesų šou ir net stadione įrengtų šokančių fontanų. Ant scenos buvo įkurti specialūs plaukimo baseinai.
Į Samsuną suplaukė net 3105 atletai iš 97 pasaulio šalių, kuriuos lydi dar 3000 sirgalių. Tai – naujas žaidynių rekordas. Įspūdingą atidarymo ceremoniją nemokamai galėjo išvysti ir miesto gyventojai. Samsune gyvena daugiau nei 600 tūkst. žmonių.
Turkijos sporto ministras Akifas Cagatay Kilicas pažymėjo, kad Samsune varžysis daugiau atletų nei Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse: „Mes pastatėme visas reikiamas arenas ir dabar Samsune gali būti surengtos net ir pagrindinės olimpinės žaidynės.“
Ir iš tiesų prie Juodosios jūros įsikūręs Samsunas pasipuošė naujutėlaitėmis sporto bazėmis. Miesto centre buvo pastatyta net tokios nišinės sporto šakos kaip boulingas didžiulė bazė.
„Mayis“ stadionas, kuriame vyko atidarymo ceremonija, talpina net 33,919 lankytojų ir buvo sausakimšas. 1962 metais pastatytas futbolo stadionas buvo išplėstas 2006-aisiais. Jis, kaip ir dauguma miesto statinių, yra skirtas pagerbti Mustafai Kemalui Atatiurkui, kuris 1919 metais išsilaipino Samsune ir pradėjo Turkijos nepriklausomybės judėjimą.
Sportininkų eiseną pradėjo gausi Prancūzijos delegacija, nes būtent šioje šalyje 1924 metais pirmą kartą surengtos Kurčiųjų olimpinės žaidynės.
Lietuvos trispalvę išdidžiai demonstravo krepšinio rinktinės kapitonas Justinas Navlickas, kuriam tai jau penktosios žaidynės. Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinė į Turkiją atvyko apginti prieš ketverius metus iškovoto čempionų titulo.
Iš viso Lietuvos delegacijoje žygiavo septynių sporto šakų atstovai – krepšinio, paplūdimio tinklinio, orientavimosi sporto, badmintono, imtynių, stalo teniso ir lengvosios atletikos.
Turkijos vėliavą nešė imtynininkas İlhanas Çıtakas, kuris Samsune bandys iškovoti penktą aukso medalį iš eilės.
Sportininkų eisenoje buvo ir ne tokių gražių akordų. Musulmoniškoje Turkijoje buvo nušvilpta Izraelio delegacija.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir į Samsuną atvykęs Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius.
Keturias valandas trukusioje ceremonijoje koncertavo Turkijos dainininkas Muratas Bozas. Vakarą uždarė įspūdingas fejerverkų šou.
Ceremonijoje dirbo ir daugiau nei 3000 policijos pareigūnų, kurie rūpinosi dalyvių saugumu. Vos prieš kelias dienas Turkijoje buvo paminėtos nepavykusio perversmo metinės.
Didžiausią delegaciją į Samsuną pasiuntė Rusija, nuo jų nedaug atsilieka ukrainiečiai. Tačiau atidarymo ceremonijoje plazdėjo ir vos po vieną atstovą turinčių šalių vėliavos. Po vieną dalyvį pasiuntė Malta, Filipinai, Kipras, Jemenas ir Gvatemala.
Lietuvai šiose žaidynėse atstovauja net 46 sportininkai, kurie varžysis septyniose sporto šakose.
Lietuvos delegacijoje yra tik 8 nariai, kuriems tai bus debiutinės Kurčiųjų olimpinės žaidynės. Dauguma jų į žaidynes vyksta antrą ar trečią kartą. Orientavimosi sporto asas Tomas Kuzminskis ir krepšininkai Robertas Puzinas ir Sonata Bareikienė – jau šeštąjį.
Prieš žaidynių pradžią tris dienas Samsune vyko Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto kongresas, kuriame Lietuvai atstovavo Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) prezidentas Aleksas Jasiūnas ir generalinis sekretorius Marius Minkevičius.
Iš viso kurčiųjų sporto judėjimas vienija net 109 šalis. Kongrese susirinkusius svečius iš 93-ių valstybių sveikino ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) atstovas Samas Ramsany.
Kongrese buvo patvirtinta ir džiugi naujiena. 2019 metų sausio 6-18 dienomis Argentinoje bus surengtos pirmosios Kurčiųjų jaunimo olimpinės žaidynės.
Kurčiųjų olimpinės žaidynės
Žaidynės vyks net 14 dienų, per kurias išvysime 21-os sporto šakos varžybas.
Sportininkai varžysis lengvosios atletikos, badmintono, krepšinio, paplūdimio tinklinio, boulingo, dviračių, futbolo, golfo, rankinio, dziudo, karatė, kalnų dviračių, orientavimosi sporto, šaudymo, plaukimo, stalo teniso, tekvondo, teniso, tinklinio, laisvųjų imtynių ir graikų-romėnų imtynių varžybose.
Kurčiųjų olimpinės žaidynės dar vadinamos tyliosiomis, nes čia varžosi klausos negalią turintys sportininkai. Atletai turi geresne savo ausimi turėti 55 decibelus siekiantį kurtumą. Jokie pagerinantys klausą aparatai varžybų metu nėra leistini, kad visi dalyviai galėtų varžytis lygiomis sąlygomis.
Pirmą kartą Kurčiųjų žaidynės buvo surengtos dar 1924-aisiais Paryžiuje. Šios žaidynės pagal savo gyvavimo istoriją nusileidžia tik olimpinėms žaidynėms.
