V.Jasutis – apie juodvarnius čiuožime, rusus Europoje ir naujus ledo rūmus Lietuvoje

Šeši Lietuvos čiuožėjai pasirodė per savaitę ant „Tondiraba“ arenos ledo.

Nors dvi poros ir du jauni sportininkai asmeninėse vyrų ir moterų varžybose gerino sezono geriausius rodiklius ir kėlė aukštyn Taline juos šiltai palaikiusių lietuvių sirgalių trispalves, 2025 metų Europos čempionatas nebuvo toks sėkmingas, kaip 2024-ųjų Kaune.

Ten ir „Žalgirio“ arenos tribūnos lenkė Talino ledo rūmus kelis kartus žiūrovų skaičiumi, ir organizacinis šou lietuviams sekėsi geriau, o galiausiai ir mūsų čiuožėjų vietos buvo aukštesnės.

Europos čempionatui Taline laukiant paskutinės dienos parodomosios „Gala“ programos sekmadienį, atėjo laikas apibendrinti pirmenybes ir paliesti kitus opius klausimus su Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentu Vytautu Jasučiu.

Vytautas Jasutis / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

– Vytautai, kaip vertinate bendrą Lietuvos čiuožimo rinktinės pasirodymą?

– Vertinu gerai, nes pirmą kartą atsivežėme tokią didelę rinktinę, tarp jų debiutantę ir debiutantą, o dvi poros pristatė ir išpildė savo naujas programas. Tai ilgalaikio plano dalis, nes laukia svarbiausios varžybos – pasaulio čempionatas, kai vyks ir atranka į olimpines žaidynes. Manau, kad viskas pavyko neblogai, o klaidas ištaisysime, akivaizdu, kad jų taip pat buvo.

– Rekordinė skaičiumi rinktinė, bet vietos šįsyk nebuvo rekordinės, nepaisant to, kad dauguma pasiekė sezono geriausius rodiklius. Kodėl nepavyko pasiekti pernai Europos čempionate Kaune užimtų pozicijų?

– Nenoriu dangstytis, bet šiame čempionate esame be savo teisėjo. Kitos rinktinės juos turi, o tai suteikia papildomų balų.

Be to, kaip sakė ir Saulius (Ambrulevičius), labai staigiai pakilo fiziškumo lygis. Šią frazę dažniau girdime krepšinyje, bet šiemet čia tai labai jaučiasi.

Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius Europos dailiojo čiuožimo čempionate Taline. / „Scanpix“/AP nuotr.

Reikia žiūrėti ir į ilgalaikę perspektyvą. Akivaizdu, kad kai kurios poros geriausios formos yra dabar, kai kurios bus pasaulio čempionate. Vėlgi – kartais būna ir tiesiog ne tavo diena. Galbūt taip sutapo, bet manau, kad galime džiaugtis bendru pasirodymu. Turime ilgalaikį planą, pagal kurį nebūtinai norimi rezultatai ateis pirmaisiais metais. Be to, lengva priprasti prie medalio ir euforinio jausmo, kai mažytė federacija su mažu biudžetu pasiekė tai, ko siekia didelės federacijos su dideliais pinigais ir gilia istorija. Gal kartais reikia žengti žingsnį atgal, kad galėtum žengti vėl į priekį.

– Kokios perspektyvos ateityje turėti savo teisėją varžybose?

– Tai yra burtai. Nesvarbu, ar mūsų šalies čiuožėjai yra čempionate, viskas priklauso nuo burtų. Regis, visą dešimtmetį mums burtai buvo palankūs.

– Ar yra kam pakeisti Laimutę Krauzienę?

– Taip, baigėsi ilgametė Laimutės karjera, labai sudėtinga patekti į išrinktųjų kastą, bet mes ruošiame teisėją šokiuose ant ledo, norėtume turėti ir kitose rungtyse.

Tačiau į teisėjų brigadas sunku patekti. Jie kaip juodieji juodvarniai didžiąja dalimi valdo Tarptautinę čiuožimo sąjungą. Nesiplėsiu, bet tai svarbi dalis čiuožime, ten sunku patekti.

– Jei užsiminėte apie juodvarnius, – kiek šiame čempionate jautėsi pasaulio čiuožimui būdingi hierarchijos laiptai, kuomet kai kurių sportininkų vietos atrodo sistemingai?

– Dabartinė sistema padaro mažiau žalos. Anksčiau tikrai buvo subjektyvi sistema „patiko-nepatiko“, dabar galima objektyviau vertinti, analizuoti balus, teisėjai atsiskaito. Ši sistema gana tolerantiška, bet nenoriu dangstytis. Viskas yra gerai. Džiaugiuosi istoriniu Estijos auksu – jie maždaug prieš šešerius metus pradėjo čiuožimo reformą. Mes tokią reformą pradėjome pernai, tikiuosi, kad užtruksime mažiau laiko, kad atsidurtume ten, kurie jie yra dabar.

– Ar užkulisiuose kas nors kalbama apie auksą laimėjusios estės Niinos Petrokinos įvertinimą trumpojoje programoje?

– Neieškočiau kirminukų, bet federacijos įprastai nagrinėja protokolus vėliau, per techninius posėdžius jau po čempionato.

Niina Petrokina / „Scanpix“ nuotr.

– Kokie lūkesčiai kovo mėnesio pabaigoje Bostone vyksiančiame pasaulio čempionate?

– Manau, kad bus beprotiškas čempionatas, nes bus kovojama dėl olimpinių kelialapių. Jei kam nepasiseks Bostone, dar bus olimpinės atrankos varžybos Kinijoje, kur tikėtina, kad atvažiuos ir agresorių šalies (Rusijos) čiuožėjai.

O kalbant apie mus, galbūt pavyks pakartoti 2023 metų Europos čempionato Suomijoje istoriją, kai nepelnytai likome ketvirti, o paskui A.Reed ir S.Ambrulevičius pasirodė geriau pasaulio čempionate.

Mes turime lūkesčių dėl abiejų mūsų porų, nes dviejų porų rezultatai ir lems, ar olimpinėse žaidynėse turėsime vieną, ar abi poras.

Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala / „Scanpix“ nuotr.

– Ar manote, kad šiame čempionate A.Reed ir S.Ambrulevičius nepelnytai liko šešti?

– Ne, tiesiog noriu pasakyti, kad skirtumas tarp porų lygio yra labai mažas. Pagal pajėgumą pasitempė Prancūzijos abi poros, Čekijos pora, ispanai parodė kokybišką laisvąją programą.

– Šį čempionatą sekėte ne tik iš sportinės, bet ir organizacinės pusės – kokios paralelės peršasi lyginant su pernykščiu Europos čempionatu Kaune?

– Aš atvažiavau galvodamas, kad estai padarys geriau nei mes, nes kartelė vis kyla, mes ir patys matome, kur galėtume tobulėti, galvodami apie galimybę surengti pasaulio čempionatą Lietuvoje (lietuviai puoselėja viltis dėl 2027 metų čempionato).

Estai viską padarė skandinaviškai. Viskas gerai, prikibti labai negali: maistas skanus, viešbutis geras. Galbūt žiūrovų lankomumas menkesnis. Bet nebuvo atidarymo ceremonijos, nors estai galėjo tai surengti. Toks įspūdis, kad padaryta, bet nėra „vau“ efekto, kurį čiuožėjai vis mini, mus sutikę. Jie sako, kad Kaunas galėtų rengti visus čempionatus, nes įspūdis liko geras. Dėl to džiaugiamės ir didžiuojamės.

A.Reed ir S.Ambrulevičiaus pasirodymas Europos čempionate

+2

– Ar nepavydu estams dėl rezultatų asmeninėse varžybose bei kokią reformą planuojate?

– Aš džiaugiuosi dėl estų, nes jie neturėjo titulų moterų varžybose, o staiga be jokių anksčiau laimėtų medalių šoko iškart į auksą.

Estų reforma paprasta – neturėdami daugiau pinigų sporte nei Lietuva, jie įvedė gerą tvarką skirstant pinigus. Pavyzdžiui, šiuose rūmuose yra trys ledo aikštės. Estai prieš šešerius metus užsinorėjo pasiekti aukštą lygį, kryptingai jo siekė ir pasiekė. Mes irgi darysime, su valstybės arba be valstybės paramos.

– Pastatysite sporto bazę su trimis ledo aikštėmis?

– Kažkada kalbėjau, kad Lietuvoje įmanoma ir olimpines žaidynes surengti – ta mintis mano galvoje dar stipresnė. O dėl rūmų, – nėra kitos išeities, esame sumąstę planą, kaip pasistatyti rūmus Vilniuje ar kitame mieste. Nes pavargstame prašyti. Mes iš tiesų galime tai padaryti – bendruomenė auga, po Europos čempionato Kaune yra norinčių čiuožti bumas Lietuvoje. Kaip federacija parodėme, kad miestai gali turėti čiuožyklas. Kai pernai įrengėme čiuožyklą prie Valdovų rūmų, Lietuvoje atsirado papildomai 9-12 čiuožyklų. Turime nebijoti svajoti ir daryti.

– Kur galėtų iškilti naujo čiuožimo rūmai ir kaip jie būtų finansuojami?

– Dar anksti dėl to kalbėti, bet dėl finansavimo yra begalė variantų. Dabar viską dėliojame, kalbamės. Manau, kad netolimoje ateityje galėsime padaryti pareiškimą apie tai.

– Rusijos sportininkų tikriausiai dar labiau pagausės, jiems jau leista startuoti olimpinės atrankos varžybose neutraliu statusu. Kaip jie gali pakeisti bendrą vaizdą?

– Aš tik pastebėsiu, kad iki karo Ukrainoje čiuožimo Europos pirmenybėse rusų buvo mažiau nei yra vykstant karui. Daug šalių priima Rusijos čiuožėjus, jie per vieną dieną gali tapti Sakartvelo ar kitos šalies atstovais.

Ar čiuožimo sąjungai rūpi moraliniai dalykai? Aš tikiuosi, kad taip, bet į paskutinį sąjungos raginimą apsvarstyti Rusijos čiuožėjų padėtį dėl olimpinių žaidynių, tik Lietuva palaikė Ukrainos prašymą, kad to nebūtų. Tad kiekviena šalis, kuri deklaruoja paramą Ukrainai, tai turėtų padaryti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Dabar sunku patikėti, kaip vykstant karui mes įsileidžiame Rusijos čiuožėjus, kad ir su išlygomis. Taip neturėtų būti normaliame civilizuotame pasaulyje, kokiu mes save laikome.