Ant to paties grėblio
Po 15min tyrimo apie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) valdomos loterijų bendrovės „Olifėjos“ dalies pelno perkėlimą į akcininkų Antano Muraškos ir Donato Kazlausko valdomą kitą bendrovę pradėta šurmuliuoti ne tik sporto visuomenėje, bet politiniuose sluoksniuose.
Pagal savo verslui palankias schemas per keletą dešimtmečių sporto finansavimo modelį suprojektavusių vyrų oponentų ratas pastarosiomis savaitėmis gerokai išaugo, tačiau svarbiausias šio mechanizmo sraigtas – LTOK – kol kas nieko nesirengia keisti.
Nors ne vienos federacijos atstovas viešai klausia, kodėl LTOK vadovai patys atsisako didesnio biudžetinio finansavimo, šios organizacijos prezidentė Daina Gudzinevičiūtė toliau laikosi „iškalbingos tylos“ taktikos.
Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Kita – valstybės kasmet sportui skiriami pinigai. O čia kai kurie taip pat yra geresni ir gudresni už kitus. Pavyzdžiui, Lietuvos orientavimosi sporto federacija, kurios prezidentas – tas pats „Olifėjos“ akcininkas D.Kazlauskas.
Praėjusiais metais pakeista Lietuvos sporto finansavimo tvarka įnešė kur kas daugiau aiškumo, bet išryškino ir naujas sistemos spragas.
Tuometinis KKSD vadovas Edis Urbanavičius pripažino, kad į aiškius kriterijus įrėminta sistema vietos manipuliavimui nors ir paliko kur kas mažiau, tačiau kai kurios sporto federacijos vis tiek surado būdų, kaip vienas ar kitas eilutes paversti savo pranašumais, išnaudojant tokius aspektus, kaip įvairių rungčių skaičius ir „augantis“ masiškumas, pavienių sportininkų užimtos aukštos vietos, nors sporto šaką kultivuoja tik ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamų asmenų grupė, ar patraukliai pateiktos užimtos pozicijos.
Tuomet kalbėta apie sistemos trūkumus bei kriterijų koregavimą, bet vasarą KKSD vadovybės koridoriuose prapūtę permainų vėjai, panašu, jog šiuos svarstymus ištrynė iš funkcionierių atminties.
Antradienį išplatintame ir KKSD generalinio direktoriaus funkcijas atliekančios vyresniosios patarėjos Kornelijos Tiesnesytės pasirašytame didelio meistriškumo sporto programų finansavimo protokole lipama ant to paties grėblio.
„Prieš metus federacijoms buvo daug streso, kai teko pratintis prie visiškai naujos tvarkos. 2019-ieji – olimpinės atrankos metai, tad rizikuoti ir viską vėl persvarstyti iš naujo būtų rizikinga. Tarėmės dėl to ir šiek tiek platesniame rate. Nusprendėme, kad dar kartą imtis permainų tokiu jautriu metu nebūtų sąžininga, nes federacijos su dabartine tvarka jau apsiprato“, – 15min pasakojo K.Tiesnesytė.
Kapšas padidėjo
Šiemet nacionalinių sporto (šakų) federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų programoms įgyvendinti skirti 6 889 999 Eur. Ši suma yra 559 999 Eur didesnė nei pernai.
Iš bendro kapšo 11,49 proc., arba 785330 eurų, skirta paralimpiniam judėjimui. Pernai neįgaliųjų sportui teko žymiai kuklesnė – apie pusės milijono injekcija.
Visos likusios lėšos (6,1 mln.), kaip ir pernai, išskirstytos trims sporto šakų grupėms. 55,1 proc. atiteko strateginėms olimpinėms sporto šakoms, 18,98 proc. – kitoms olimpinėms sporto šakoms, 14,43 proc. – likusioms sporto šakoms.
Keturiolikai strateginių sporto šakų išdalinta 3,8 mln. (pernai 3,56 mln.) eurų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupei šiemet atseikėta 1,31 mln. (1,27 mln.). Kitoms sporto šakoms teko šiek tiek daugiau kaip 994 tūkst. (965 tūkst.).
Iš viso į KKSD pinigus šiemet galėjo taikytis 73 nacionalinės sporto šakos. Visgi kai kurios nesilaikė reikalavimo informaciją pateikti iki nustatyto termino, be to, duomenys buvo neišsamūs, prastos kokybės – neatitiko Valstybės biudžeto lėšų skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos apraše nurodytų reikalavimų.
Dėl šių priežasčių finansavimas neskirtas septynioms organizacijoms: alpinizmo asociacijai, bušido, rankų lenkimo sporto, softbolo, sportinės žūklės, ušu ir virvės traukimo federacijoms.
Lyderis nepasikeitė
Krepšinis – antroji šalies religija. Ši iki skausmo žinoma klišė puikiai tinka ir kalbant apie sporto šakų finansavimą.
Šiais metais populiariausios sporto šakos federacijai KKSD skyrė 670 tūkst. eurų.
Krepšinis ir toliau išlieka geriausiai finansuojama šalies sporto šaka, nors parama jam, lyginant su praėjusiais metais, susitraukė gana ženkliai – virš 10 proc.
Antrą vietą sočiausių sąraše užima irklavimas (604 tūkst.), trečią – plaukimas (601 tūkst.).
Toliau rikiuojasi lengvosios atletikos (517 tūkst.), baidarių ir kanojų irklavimo (368 tūkst.) bei dviračių sporto (270 tūkst.) federacijos.
Iš keturiolikos strateginių sporto šakų per metus finansavimas sumažėjo ne tik krepšiniui, bet ir buriavimui, dziudo, sunkiajai atletikai bei greitajam čiuožimui. Beje, pastarųjų dviejų sporto šakų perspektyvos ypač niūros.
Spalio pabaigoje apie karjeros pabaigą pranešė pajėgiausia greitojo čiuožimo sportininkė Agnė Sereikaitė, o būtent jos sėkmingi startai prieš keletą metų ir leido šiai sporto šakai patekti į strateginių grupę.
Strategine laikoma tokia sporto šaka, kuri yra įtraukta į vasaros ar žiemos olimpinių žaidynių programas ir šios sporto šakos bent vienas sportininkas nuo 2014-ųjų metų bent kartą olimpinėse žaidynėse užėmė 1–8 vietas, pasaulio pirmenybėse 1–6 vietas arba tapo Europos čempionato prizininku. |
Panaši situacija ir kalbant apie sunkiąją atletiką. Į strateginių sporto šakų grupę ją įkėlęs Aurimas Didžbalis praėjusiais metais antrą kartą per savo karjerą buvo pagautas vartojęs dopingą.
Broniaus Vyšniausko auklėtinis per 2017 metų pasaulio čempionatą JAV vartojo draudžiamą preparatą SARM S-22, kuris padeda didinti raumenų masę. Žinią apie tai Klaipėdoje besitreniruojantis marijampolietis išgirdo praėjusių metų sausį ir nuo to laiko varžybose nedalyvavo.
O ko verta Lietuvos sunkioji atletika be savo lyderio puikiai įrodo praėjusių metų planetos čempionatas Ašchabade, kur mūsų sportininkų aukščiausia vieta buvo vienuolikta (Arnas Šidiškis).
Sporto organizacija | Suma (Eur) | 2018 | 2017 |
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija | 368119 | 337093 | 171000 |
Lietuvos bokso federacija | 133707 | 107375 | 81500 |
Lietuvos buriuotojų sąjunga | 64674 | 105179 | 81900 |
Lietuvos dviračių sporto federacija | 270380 | 185571 | 138800 |
Lietuvos dziudo federacija | 86604 | 92338 | 47400 |
Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija | 27176 | 50990 | 14100 |
Lietuvos imtynių federacija | 167142 | 139617 | 88000 |
Lietuvos irklavimo federacija | 603950 | 490514 | 253000 |
Lietuvos krepšinio federacija | 670151 | 744972 | 421000 |
Lietuvos lengvosios atletikos federacija | 517283 | 483971 | 198700 |
Lietuvos plaukimo federacija | 600998 | 530703 | 337000 |
Lietuvos sunkiosios atletikos federacija | 107048 | 121206 | 85000 |
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija | 135488 | 128353 | 191000 |
Lietuvos tekvondo federacija | 43656 | 38312 | 14200 |
Tarp kitų olimpinių sporto šakų didžiausio finansavimo šiemet sulauks biatlonas (142 tūkst.), ledo ritulys (141 tūkst.), rankinis (127 tūkst.), regbis (111 tūkst.) bei žolės riedulys (110 tūkst.).
Iš FIFA ir UEFA pinigų sočiai gyvenančiai šalies futbolo federacijai šiemet skirti beveik 67 tūkst. eurų. Ši suma yra beveik trečdaliu mažesnė nei futbolininkams buvo skirta pernai (91 tūkst.).
Sporto federacija | Skirta suma (Eur) |
Asociacija „Hockey Lietuva“ | 141309 |
Lietuvos badmintono federacija | 23872 |
Lietuvos beisbolo asociacija (beisbolo disciplinai) | 59004 |
Lietuvos biatlono federacija | 142837 |
Lietuvos čiuožimo federacija | 39504 |
Lietuvos fechtavimo federacija | 8085 |
Lietuvos futbolo federacija | 66838 |
Lietuvos gimnastikos federacija | 90071 |
Lietuvos golfo federacija | 3355 |
Lietuvos kerlingo asociacija | 55891 |
Lietuvos laipiojimo sporto federacija | 3415 |
Lietuvos lankininkų federacija | 19635 |
Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija | 58795 |
Lietuvos rankinio federacija | 127727 |
Lietuvos regbio federacija | 111815 |
Lietuvos stalo teniso asociacija | 49622 |
Lietuvos šaudymo sporto sąjunga | 43029 |
Lietuvos teniso sąjunga | 24510 |
Lietuvos tinklinio federacija | 59253 |
Lietuvos triatlono federacija | 10740 |
Lietuvos vandensvydžio sporto federacija | 45510 |
Lietuvos žirginio sporto federacija | 12597 |
Lietuvos žolės riedulio federacija | 110345 |
Nujojo pagal tas pačias taisykles
Šiemet federacijų metiniai biudžetai vėl buvo pildomi iš trijų čiaupų. Sportininkų rengimo dalis atnešė 75 proc., nacionalinė varžybų sistema – 15 proc., federacijos vadybinė veikla – 10 proc.
Sportinio rengimo vertinimas susideda iš daug įvairaus rango varžybų, nustatyta, kiek konkreti vieta konkrečiose varžybose atneša taškų federacijai.
Čia imamas ketverių metų laikotarpis, suskaičiuota kiekvienos federacijos bendra surinktų taškų suma, priklausomai nuo metinio biudžeto išvedama kiekvieno taško vertė. Pagal surinktus taškus konvertuojamas konkrečios federacijos biudžetas.
Sąlygos olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms šiek tiek skiriasi, taip pat pagal atskirus kriterijus vertinamos komandinės ir techninės sporto šakos.
15 proc. metinio biudžeto priklauso nuo konkrečios sporto šakos nacionaliniuose šalies čempionatuose dalyvaujančių subjektų (žmonių) skaičiaus. Čia skaičiuojamos visos nacionalinės varžybos, pradedant suaugusiais ir baigiant jaunučiais. Kuo daugiau čempionatas įtraukia dalyvių, tuo daugiau taškų gauna federacija.
Daug diskusijų praėjusiais metais sukėlė ir vadybinės federacijų veiklos vertinimas. Čia buvo imamos tokios dedamosios, kaip surastas komercinių rėmėjų skaičius, pritrauktos netarptautinės federacijos dotacijos, ne iš kitų valstybės šaltinių gautos lėšos ar net moterų skaičius.
Taip pat atsižvelgta į tai, ar federacija Lietuvoje buvo suorganizavusi kokias nors ir kokio lygio tarptautines varžybas, vertinamas federacijos sugebėjimas dirbti su savivaldybėmis, papildomi taškai skirti ir už suorganizuotus mokymus sutartų rungtynių, antidopingo, kvalifikacijos kėlimo ar kitomis aktualiomis temomis.
Orientacininkai toliau pumpuoja raumenis
Nepakeistais kriterijais ir toliau bene geriausiai naudojasi Lietuvos orientavimosi sporto federacija (LOSF).
Pagal gautą finansavimą šios sporto šakos atstovai lenkia ne tik visą būrį olimpinių šakų, bet net ir penkias strategines šalies sporto šakas.
Nors orientavimosi sportas gali pasigirti gana solidžiais masiškumo rodikliais, po praėjusių metų biudžeto paskirstymo nemažai diskusijų kilo dėl šios sporto šakos atitikimo aukštojo meistriškumo kriterijams.
Ne paslaptis, kad šios sporto šakos profesionalų mūsų šalyje yra vienas kitas, o finansinę sėkmę lemia ne po miškus ir kitas vaizdingas vietoves lakstančių entuziastų bei mėgėjų rezultatų kokybė, o gausa.
Sporto federacija | Skirta suma (Eur) |
Lietuvos aeroklubas | 164800 |
Lietuvos orientavimosi sporto federacija | 151683 |
Lietuvos kiokušin karatė federacija | 140000 |
Lietuvos sportinių šokių federacija | 99312 |
Lietuvos šaškių federacija | 73108 |
Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija | 67000 |
Lietuvos automobilių sporto federacija | 52475 |
Lietuvos sambo federacija | 39692 |
Lietuvos universalios kovos federacija | 30360 |
Lietuvos šachmatų federacija | 27664 |
Lietuvos motociklų sporto federacija | 24269 |
Lietuvos jėgos trikovės federacija | 21265 |
Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga | 18783 |
Lietuvos tautinių imtynių federacija | 18502 |
Lietuvos motorlaivių federacija | 15562 |
Lietuvos povandeninio sporto federacija | 13719 |
Lietuvos muaythai federacija | 6898 |
Lietuvos pulo federacija | 6219 |
Lietuvos boulingo federacija | 5960 |
Lietuvos kikboksingo federacija | 5280 |
Lietuvos biliardo federacija | 4308 |
Lietuvos kendo asociacija | 2383 |
Lietuvos vandens slidininkų sąjunga | 1645 |
Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija | 1446 |
Lietuvos kudo sporto federacija | 1077 |
Lietuvos skvošo asociacija | 773 |
Praėjusiais metais nemaža sporto visuomenės dalis su olimpinių žaidynių čempionais ir prizininkais priešakyje stebėjosi, kai KKSD vos ne dvigubai padvigubino finansavimą šiai sporto šakai nuo 75,5 tūkst. iki 131 tūkst.
Ši suma orientacininkams pernai leido įsitvirtinti labiausiai finansuojamų sporto šakų dešimtuke, nors kasmet vykstančiuose pasaulio čempionatuose mūsiškiams dar retai pavyksta patekti į geriausių trisdešimtukus.
Tačiau išvadų KKSD per metus taip ir nepadarė arba nenorėjo padaryti ir LOSF tuo puikiai pasinaudojo ir šiemet, netgi apžiodama dar gerokai didesnį kąsnį bei sutvirtindama savo pozicijas.
Anot KKSD vadovės Kornelijos Tiesnesytės, iš dalies dėl nepasikeitusios tvarkos kaltos ir pačios federacijos, kurios visus metus į pokyčių galimybę žiūrėjo vangiai ir susizgribo tik prieš pat pinigų skirstymą.
„Specialieji kriterijai išliko tokie patys, esminių pokyčių nebuvo. Visos federacijos turėjo laiko teikti savo siūlymus, jei manė, kad praėjusiais metais paskirstytas finansavimas nebuvo teisingas. Tam turėjo visus metus. Aš KKSD vadovauju nuo liepos mėnesio. Per šį laiką jokių pasiūlymų raštu dėl pokyčių negavome. Į smulkius pasiūlymus specialistai atsižvelgė ir pakeitimai buvo padaryti, bet jie yra nežymūs“, – 15min situaciją vertino KKSD vadovė.
Ji neslėpė, kad skirstant finansavimą šiemet vėl kilo nemažai diskusijų dėl teniso, beisbolo ar net krepšinio varžybų sistemų ypatumų.
Užtat orientavimosi sporto atstovai su tokiomis problemomis tikrai nesusidūrė. KKSD šiemet jiems paskyrė 151,5 tūkst. eurų ir pagal šį rodiklį neolimpinė sporto šaka tarp visų paramos prašiusių šiemet užima dar aukštesnę – 9-ąją vietą.
Ką ši suma reiškia? Tai yra daugiau nei šiemet skirta šiuolaikinei penkiakovei (135 tūkst.), sunkiajai atletikai (107 tūkst.), boksui (134 tūkst.), buriavimui (65 tūkst.), dziudo (87 tūkst.) ar šaudymui (43 tūkst.).
Visų šių sporto šakų atstovai kartu sudėjus nuo nepriklausomybės paskelbimo Lietuvai yra parvežę aštuonis olimpinius medalius.
Paradoksas ir tai, kad mažesnėmis sumomis šiemet paglostyta ir visa eilė komandinių olimpinių sporto šakų – ledo ritulys (141 tūkst.), futbolas (67 tūkst.), regbis (112 tūkst.), rankinis (128 tūkst.), tinklinis (59 tūkst.), beisbolas (59 tūkst.).
Tiesa, patys federacijos vadovai apžioti norėjo dar gerokai didesnį kąsnį. Jų prašoma suma šiemet siekė įspūdingus 242,6 tūkst. eurų.
Kas lemia tokį orientavimosi sporto fenomeną? Tikrai ne mūsų sportininkų diktuojamos mados pasaulinėje arenoje.
Lietuvos orientacininkai pasauliniuose forumuose ir toliau tėra tik vidutiniokai. 2018 metais vykusiame pasaulio čempionate aukščiausią vietą iš mūsiškių sprinto rungtyje užėmė Jonas Vytautas Gvildys.
Jis šioje disciplinoje buvo 21 tarp 116 dalyvių. Tame pačiame planetos čempionate vidutinėje trasoje J.V.Gvildys finišavo 31-as, Aušrinė Kutkaitė ilgoje trasoje buvo 32-a, o Gabija Ražaitytė vidutinėje trasoje – 29-a.
Kiek geriau mūsiškiams sekėsi estafečių varžybose, kur Lietuva užėmė dvi vienuoliktas bei tryliktą vietas.
Tačiau net su tokiais vidutiniais rezultatais orientacininkai yra viršūnėje, nes puikiai išnaudoja finansavimo sistemos trūkumus.
Atrodytų, jog prieš dvejus metus suprojektuota naujoji tvarka tobulai tinka šios sporto šakos atstovams ir prieš komandines sporto šakas suteikia milžinišką konkurencinį pranašumą.
Kuo daugiau sporto šaka turi tarptautinių varžybų ir disciplinų, tuo gali tikėtis didesnės paramos.
Kitais žodžiais sakant, kuo pasaulio ir Europos čempionatai vyksta dažniau, tuo šansų prisitraukt geresnį finansavimą sporto šaka turi daugiau, nes kiekvieno atleto pasiektas rezultatas juose yra smulki dedamoji prie bendro balo, pagal kurį skirstomas finansavimas.
Orientavimosi sporte planetos pirmenybės rengiamos kiekvienais metais, o jei pridedame kasmetinius pasaulio jaunimo, Europos jaunių ir jaunučių rodiklius – sąrašas išeina iš tiesų solidus.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Į federacijos pateiktą ataskaitą papildomomis eilutėmis įtraukti visų amžiaus grupių orientacininkų rezultatai sporto kalnų dviračiais, slidėmis ir sporto takais.
Tokiu būdu už sportinius rezultatus į šios federacijos kasą sukapsėjo net 116 172 eurai. Už nacionalinių varžybų sistemą orientacininkams atseikėta 24,2 tūkst., dar 6,1 tūkst. skirtas už vadybinę dalį.
Įdomu tai, kad pastarosios dvi sumos – dvigubai didesnės nei šiai federacijai teko pernai. Tuomet už nacionalinių varžybų sistemą buvo skirta 12,4 tūkst., vadybai – 3,4 tūkst.
Orientacininkų ataskaitą pasirašė vykdomasis direktorius Vilius Aleliūnas, bet maža paslaptis, jog šioje organizacijoje pagrindiniu smuiku griežia ir prezidento pareigas eina jau anksčiau minėtas „Olifėjos“ akcininkas D.Kazlauskas.