2011 metais sportui skirta 2,4 proc. viso biudžeto, pernai ši suma sudarė 1,6 proc., užpernai – 1,22 proc., pranešė sostinės savivaldybė.
Pinigai skirti sporto mokykloms, sporto renginiams skatinti, inicijuoti ir koordinuoti, neįgaliųjų sporto klubams remti, miesto mokomųjų treniruočių stovykloms ir varžyboms rengti, stipendijoms ir premijoms skirti, pasirengimui 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui, Londono olimpiadai, sporto objektų statyboms ir rekonstrukcijai.
Tačiau G.Babravičius pripažino, kad sporto infrastruktūra Vilniuje yra „gana apgailėtina“. „Tenka apgailestauti, kad Vilnius gerokai atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų pagal vienam gyventojui skiriamas lėšas sporto plėtrai. Sostinėje, kur labiausiai reikia, sporto objektams neskiriama pakankamai dėmesio“, – teigė vicemeras.
Anot jo, savivaldybė turi sudaryti sąlygas infrastruktūros plėtrai, kad privatus sektorius būtų suinteresuotas investuoti.
Savivaldybė numatė skirti lėšų sporto aikštelėms prie mokyklų įrengti, Vilniaus futbolo aikštynui projektuoti ir statyti, futbolo aikštei Jamonto parke įrengti, Vilniaus krepšinio mokyklos sporto salei atnaujinti, miesto viešosiose erdvėse esančias sporto aikšteles rekonstruoti, aktyvaus poilsio ir sporto trasoms ties Nerimi, lengvosios atletikos, futbolo aikštynų kompleksams atnaujinti, sporto mokyklų bazėms renovuoti ir statyti, Lazdynų baseino rekonstrukcijai.
Inventorizuotos visos miesto seniūnijose esančios sporto aikštelės. Savivaldybė teigia siekianti, kad jos nebūtų privatizuotos ir nebūtų pakeista jų paskirtis.
Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategijos projekte iki 2020 metų taip pat daug dėmesio, anot savivaldybės, skirta sveikatinimo galimybėms žmonėms su negalia kurti.
2011 metų biudžete neįgaliųjų programoms suplanuota skirti apie 150 tūkst. litų.