Nemaža dalis funkcijų bus tiesiog perimtos iš buvusių sporto struktūrų, tačiau prieš kelerius metus išvaikytų sporto vadybos, medicinos bei administravimo specialistų teks ieškotis iš naujo.
Trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pristatyta agentūra jau nuo šių metų liepos imsis aukšto sporto meistriškumo, fizinio aktyvumo ir sporto infrastruktūros programų administravimo.
„Dalį buvusių funkcijų perimsime, bet tikrai stengsimės, kad NSA būtų modernesnė, būtų naudojamos pačios naujausios ir iš Vakarų pasaulio atėjusios tendencijos. Esame numatę dalintis patirtimi su Suomijos, Danijos agentūromis, jau bendraujame su Lenkijos, Estijos ministerijomis“, – teigė ŠMSM viceministras Linas Obcarskas.
Pagrindinė naujovė – NSA koncentruosis į kokybę, ne kiekybę. Didžiausią finansavimą gaus tos sporto šakos, kurios realiausiai pretenduos į medalius ir aukštus pasiekimus.
„Negalvokime, kad dabar įsteigėme NSA ir staiga pasipils medaliai. Matėme, kad yra trūkstama grandis, praraja. NSA sustiprins sporto mediciną, ypatingai svarbią sritį, skatins sporto mokslą, kuris menkokai išnaudojamas, ir didins pačių federacijų kompetencijas“, – pabrėžė ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Šalies sporto šventove tapsianti NSA įsikurs Vilniuje, Goštauto g. 12, ketvirtame aukšte.
Kodėl prireikė NSA?
„2020 metais panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD) atsivėrė tikrai didelė praraja sporto politikos įgyvendinime, – trečiadienį pripažino ŠMSM ministrė J.Šiugždinienė. - KKSD uždarymas ir daugiau nieko nepadarymas, perkeliant viską į ministeriją su 10 žmonių ir dar mažiau etatų – kelia labai daug klausimų, kodėl taip atsitiko.“
„Mūsų resursai riboti, sporto lūkesčiai labai dideli, todėl mums reikalinga šiuolaikiškais vadybos principais veikianti, viename langelyje visą pagalbą sportininkams ir sporto federacijos teikianti agentūra. Tam tikrai pritaria sportininkai, treneriai ir sporto organizacijos, su kuriais aktyviai ir ilgai konsultavomės“, – tęsė ministrė.
„Matome, kad mažėja mūsų sportininkų olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse (pernai Tokijo olimpiadoje startavo 42 lietuviai – mažiausiai po Nepriklausomybės atkūrimo, – past.). Taip pat mažėja ir mūsų rezultatai. Reikia pokyčių, postūmio, peržiūrėti visą sistemą“, – pridūrė ŠMSM viceministras L.Obcarskas.
Kokie tikslai keliami?
„Esame išsikėlę labai ambicingus tikslus – jau kitoje vasaros olimpiadoje padvigubinti medalių skaičių (2021-aisiais Tokijuje buvo laimėtas vienas apdovanojimas, – past.). 2028-aisiais olimpiadoje ir paralimpiadoje – laimėti 4 medalius, o pačioje olimpiadoje turėti 100 sportininkų.
Abu šie tikslai svarbūs. Visgi turime pripažinti, kad galiausiai skaičiuojame medalius. Labai svarbus ir dalyvavimas, bet pagrindinis vertinimo rodiklis vis dėlto yra medaliai. Žinoma, niekas sporte negali užtikrinti, kad tie 4 medaliai bus. Bet gal bus 6? Ar 8?“ – viltingai šypsojosi J.Šiugždinienė.
„Koncentruosimės į strategines sporto šakas. Tas, kuriose realiai galime pasiekti rezultatų. Dabar lyderiai yra lengvoji atletika, šiuolaikinė penkiakovė, krepšinis, akademinis irklavimas. Kokybė gali būti pasiekiama tik koncentruojantis ir turint aiškią strategiją. Galbūt kai kam tai nepatiks, bet turime identifikavę strategines sporto šakas, į kurias turime koncentruotis“, – tęsė L.Obcarskas.
„Manome, kad šiuo metu strateginių sporto šakų turime per daug. Dabartinis vertinimo kriterijus, sakyčiau, yra primityvus. Neužteka vieną kartą parodyti rezultatą ir 8 metus vadintis strategine sporto šaka“, – laukiančius pokyčius patikslino ŠMSM viceministras.
„Norime susigrąžinti turėtas pozicijas ir būti lyderiais Baltijos šalyse. Taip pat keliame ambicingus uždavinius fizinio aktyvumo srityje. Norime pasiekti, kad 26 proc. mokinių dalyvautų neformalioje švietimo arba kitoje sporto srityje. Dabar tas procentas – 18,4 proc.
Bus įsteigtas ir naujas darinys – kompetencijų centras, kuriame sieksime padėti federacijoms. Mes identifikuojame, kad daugelis problemų yra susijusios net ne su finansavimu, kuris visą laiką augo. Dalis federacijų veikia ne moderniai, ne pakankamai naudojasi mokslo, medicinos pasiekimais“, – teigė ŠMSM viceministras.
Koks bus biudžetas?
„NSA valdys apie 60 mln. eurų, kurie skiriami mūsų sportui. Tai tikrai didžiulė atsakomybė ir įsipareigojimas. Tiek būsimam vadovui, tiek jo komandai bus keliami patys aukščiausi skaidrumo reikalavimai. Ilgainiui agentūroje dirbs 34 darbuotojai“, – sakė J.Šiugždinienė.
„Stipendijos sportininkams tikrai didės. Labai svarbu ir noriu tai akcentuoti, kad dabar tai bus kaip sportininkų atlyginimas, su visomis socialinėmis garantijomis, kaupsis darbo stažas“, – pridūrė ministrė.
„Labiausiai išsiplėtė aukšto meistriškumo sporto krepšelis. Pasikeitus loterijų įstatymui Lietuvoje, visos lėšos, kurios anksčiau tekdavo Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK), dabar keliaus per valstybės biudžetą ir pasieks federacijas“, – pridūrė L.Obcarskas.
„Finansavimo aprašas federacijoms keisis. Yra sudaryta darbo grupė aukšto meistriškumo sporto sistemos modeliui tobulinti. Preliminarias gaires jau numatėme. Iš principo, dabartinio modelio niekas per daug nekritikuoja, bet jį reikia adaptuoti“, – teigė ŠMSM viceministras.
Kas vadovaus?
„Vadovo atranką vykdys Valstybės tarnybos departamentas. Kviečiame drąsiai dalyvauti konkursuose. Kelsime aukštus reikalavimus, bet siūlysime ir patrauklų rinkoje, konkurencingą atlyginimą. Priklausomai nuo kompetencijų, NSA vadovo algos rėžiai – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų. Departamentas atrinks kelis kandidatus, iš kurių galiausiai pasirinks ministrė“, – teigė L.Obcarskas.
„Aš turėsiu galimybę pasirinkti iš dviejų jau atrinktų kandidatų. Tai nebus politinio pasitikėjimo postas. Jis bus valstybės tarnautojas, skiriamas 5 metų kadencijai“, – papildė J.Šiugždinienė.
„NSA turi pradėti veiklą jau liepos 1 dieną, nes sportininkams reikės mokėti stipendijas, vykdyti fizinio aktyvumo projektus. Aktyviai kviečiame dalyvauti konkursuose, nes NSA veiklos vykdymui tikrai reikės darbuotojų“, – pridūrė ŠMSM viceministras L.Obcarskas.
