Savo tradiciją bėgimo entuziastas tęs tol, kol leis sveikata. O ji vis dar gera, tad 12 kilometrų distanciją nepavargstantis Vytautas įveiks ir šių metų „Perskindo“ Kalėdiniame bėgime.
„Įdomiausia tai, kad nei karto per varžybas nesirgau, nebėgau su temperatrūra. Gal dėl to, kad gimiau žiemą, esu atsparesnis šalčiui,“ – juokauja sausio 5 dieną 57-ąjį gimtadienį švęsiantis V. Stanevičius.
– Vytautai, Kalėdiniame bėgime trasą įveikėte jau 38 kartus. Kuris bėgimas įsiminė labiausiai?
– Nenoriu, kad nuskambėtų egoistiškai, bet įsiminė tos varžybos, kuriose nebūdamas profesionalas užėmiau trečią vietą. Gerai pasnigus, pašalus ir susidarius plikledžiui, prie starto linijos stojau su startukais.
Gerai pasnigus, pašalus ir susidarius plikledžiui, prie starto linijos stojau su startukais. Matyt, toks buvau vienintelis, tad prieš kitus bėgikus įgijau pranašumą.
Matyt, toks buvau vienintelis, tad prieš kitus bėgikus įgijau pranašumą. Bėgant į kalną atsiplėšiau. Pamenu, buvau su keista kepure. Gal todėl, o gal iš netikėtumo, kad pirmauju, manęs net treneris nepažino, tad liepė iš paskos bėgusiems Romui Sausaičiui ir Česlovui Kundrotui „nepaleisti to ruso“ (juokiasi).
Aštuonis kilometrus bėgau pirmas, tačiau įsukus į miestą, kur buvo pabarstytos gatvės ir nebeliko plikledžio, viskas stojo į savo vietas. Sausaitis su Kundrotu parodė, kas yra kas ir aplenkė mane. Tačiau finišą vistiek kirtau trečias, už nugaros palikau daug labai stiprių bėgikų.
– Ar prisimenate, koks buvo pirmasis Kalėdinis bėgimas?
– Prisimenu, kad tuomet jis vadinosi Naujametiniu bėgimu. Pamenu, kalbėjome, jog toks bėgimas vyksta Brazilijoje, jog idėja gera ir gali prigyti pas mus. Pamenu, kad snigo, o varžybas laimėjo Pranas Baublys. Pats pakliuvau į geriausiųjų dešimtuką.
– 1979 metais varžybos vyko spaudžiant 30 laipsnių speigui. Nebuvo minties į jas pažiūrėti „pro langą“?
– Manau, nebuvo nei vieno, kuris atėjęs iki starto būtų atsisakęs bėgti. Nuo trasos „nenusiėmė“ nei vienas. Šaltis nebuvo problema. Net apsirengiau kaip visuomet – treningas, pirštinės, kepurė. Tiesa, užsidėjau kaukę, iš kurios matėsi tik akys ir burna. Kai bėgi, nėra taip jau šalta, tik jaučiasi diskomfortas plaučiams.
– Nuo 1985 metų šiose varžybose bėga bent vienas Kalėdų senelis. Su barzda ir raudonu paltu ne kartą bėgote ir jūs. Koks jausmas?
– Su Kalėdų senelio apranga bėgti šiek tiek sunkiau. Ji nėra lengva, be to labai sugeria prakaitą ir dar pasunkėja. Bet bėgti su ja linksma, šilta, įdomu. Praeiviai palaiko šūkiais, klausia, ko atnešiu dovanų (juokiasi).
Su Kalėdų senelio apranga bėgti šiek tiek siunkiau. Ji nėra lengva, be to labai sugeria prakaitą ir dar pasunkėja. Bet bėgti su ja linksma, šilta, įdomu.
– Vasarą vykstantys bėgimai pavojingi dėl karščių. Ką turėtų žinoti Kalėdinio bėgimo dalyviai?
– Žiemą labai svarbu tinkama apranga. Reikia apsirengti taip, kad neperšaltum, bet ir neperkaistum. Apranga turėtų būti lengva, šilta, nesugerianti drėgmės. Apsiauti reikėtų kroso batelius ar avalynę su gilesniu protektoriumi. Įkvėpti bėgant šaltyje rekomenduoju per nosį ir burną, iškvėpti – tik per burną. Naujokams svarbu paskirstyti jėgas, nešauti į priekį iškart po starto. Pradėti rekomenduoju lengvu tempu, nekreipant dėmesio net jei kas lenkia. Jei jėgų bus užtektinai, pagreitėsite pabaigoje. Tuomet lenkti kur kas maloniau (šypsosi).
– Šiemet „Perskindo“ Kalėdiniame bėgime vėl bėgsite 12 kilometrų. Kokius kelsite tikslus?
– Tikslas – pajausti malonumą, paskirstyti jėgas ir įveikti nuotolį. Jėgų tam užtenka, bet jau kurį laiką dešinysis kelis duoda žinoti apie save. O žiūrint dar toliau, Kalėdiniame bėgime bėgsiu tol, kol sveikata leis.