Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiemet pareiškė apie troškimą organizuoti Draugystės žaidynes kitų metų antrojoje pusėje.
Jau vien pavadinimas verčia jaustis nejaukiai, nes Draugystės žaidynes siekia rengti šalis, jau daugiau nei pusantrų metų daranti karo nusikaltimus Ukrainoje, kur žuvo šimtai tūkstančių ukrainiečių ir rusų.
Yra ir kitų priežasčių, verčiančių stebėtis V.Putino užmojais.
Tarptautinės antidopingo agentūros vadovas Olivier Niggli savaitgalį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos planų.
Šios šalies dopingo istorija turi daug juodų dėmių, tad WADA vadovo teigimu, toks sporto renginys kaip Draugystės žaidynės neturėtų būti rengiamas šalyje, kurioje nesilaikoma WADA taisyklių.
„Mes neturime informacijos apie jų antidopingo programą, net jei ji egzistuotų tose žaidynėse. Arba kas būtų atsakingas už tai. Rusijos antidopingo agentūra (Rusada) vis dar nėra įvykdžiusi WADA taisyklių, – „Reuters“ sakė O.Niggli. – Kaip sportininkai galėtų būti užtikrinti, kad jie varžosi saugiai ir sąžiningai?“
Pagal rusų planus, vadinamosios Draugystės žaidynės vyktų po Paryžiaus olimpinių žaidynių, kuriose Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimas net ir neutraliu statusu šiuo metu nėra patvirtintas dėl karo Ukrainoje.
Pagal V.Putino užmojus, tokiose žaidynėse, be Rusijos, dar dalyvautų Brazilija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika.
Suprasti akimirksniu
- Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) spalį yra suspendavęs Rusijos olimpinį komitetą.
- IOC taip nusprendė, nes Rusija šio rudens pradžioje paskelbė apie neteisėtą okupuotų Ukrainos teritorijų Donecke, Chersone, Luhanse ir Zaporižėje sportinių organizacijų įtraukimą po savo skėčiu. Rusijos veiksmai pažeidžia olimpinio judėjimo nuostatas.
Tuo tarpu pirmadienio vakarą Rusijos futbolo rinktinė rengiasi rungtynėms su Kuba.
Kontrolinis mačas Volgograde stebina net propagandinės Rusijos žiniasklaidos atstovus.
Anot „Sport-express“, Kubos futbolininkai į Rusiją atvyko be tinkamos avalynės rungtynėms.
Kaip Rusijos laikraščiui aiškino neįvardytas Kubos atstovas, Kuboje žaidžiama ant dirbtinių aikščių, tad jie atsivežė taip vadinamus šimtapadžius sportinius batelius, kurie netinkami žaisti ant žolės, kokia yra Volgogrado stadione.
„Kuba apskritai nėra rimtas varžovas. Bagaže – netinkami bateliai, o tėvynėje – nudrenktos aikštės ir lyga, kurioje nėra profesionalių kontraktų. Prieš rusų milijonierius žais futbolininkai, kurių atlyginimai yra apie 500 dolerių, tad peršasi diskusija: kam mums reikalingos rungtynės su Kuba ar Kenija? – rašė „Sport-express“ apžvalgininkas. – Bet atsakymas paprastas ir naivus.
Iki Čerčesovo (buvęs Rusijos rinktinės treneris) Rusija žaidė oficialius kontrolinius ir draugiškus mačus, prieš 2018 metų Europos čempionatą – kontrolines rungtynes, o prie Karpino (dabartinio Rusijos rinktinės trenerio) – politines.
Politinės – tai tokio tipo rungtynės, kuriose rezultatai ir žaidimo kokybė neturi jokios prasmės. Galima neįmušti Tadžikistanui, nelaimėti prieš Keniją ar net bėgioti su Kuba atsukus nugara į priekį, bet pagrindinis tikslas bus įvykdytas. O pavadinimas to tikslo paprastas – „tarptautinės rungtynės.“
Apžvalginiame tekste autorius plačiau dėsto, ko siekia Kremlius tokiomis rungtynėmis.
„Rinktinė turi parodyti savo tautai, kad jokios izoliacijos nėra, o štai sąjungininkai – yra. Štai jie, aikštėje.
Rinktinė turi parodytis svečiams, kad Rusija taiki, saugi ir klestinti. O patys turime išgirsti, kaip „dalis Kubos sūnų yra Mamajevo kurgane (Rusijoje paplitusi pilkapių forma), kur buvo pats Fidelis (Kubos diktatorius). Taip pasakė jų vyr. treneris.
Rinktinė turi parodyti FIFA, kad mes egzistuojame, kokybiškai rengiame tarptautines rungtynes, renkame pilnus stadionus įvairiuose miestuose ir, reikalui esant, galime nors ir šiandien grįžti į tarptautinę futbolo šeimą.
O rinktinė, galiausiai, turi parodyti savo publikai Rusijoje, vaikštinėdama po Mamajevo kurganą, treniruodamasi ant pasaulio krašto Murmanske ir atidirbdama patriotinę užduotį be teisės atsisakyti ar abejoti. Kokie laikai – tokie ir reikalavimai. O futbolas čia antros eilės reikalas.
Galiausiai ir Karpinas mūsų kitaip įtikinėti ir nesiruošia“, – rašoma straipsnyje, pavadintame „Kam Rusijai reikalingas mačas su Kuba. Ir kodėl futbolas čia paskutinėje vietoje“.
