Sigutė Kažukauskaitė turėjo progą sušokti džiaugsmo šokį praėjusį savaitgalį Vilniuje, nors prieš Lietuvos tinklinio federacijos didžios taurės finalo turnyrą sostinėje niekas pernelyg nekreipė dėmesio į jos treniruojamus Alytaus „Ultra“ tinklininkus.
Favoritais buvo laikoma Šiaulių „Elgos-Grafaitės-S-Sporto“ komanda, o jai konkurenciją finale žadėjo sudaryti Gargždų „Amber Volley“ tinklininkai.
Praėjusių metų Lietuvos čempionai ir LTF Didžiosios taurės laimėtojai iš Gargždų turėjo pastebimai aukštesnių ir galingesnių žaidėjų, bet pusfinalyje šeštadienį kukli Alytaus ekipa po dramatiškos kovos 3-2 (22:25, 25:17, 25:21, 19:25, 16:14) palaužė rungtynių favoritus ir netikėtai iškopė į finalą.
Ten dzūkai nusileido Šiaulių klubui, pasitelkusiam du garsiausius pastarųjų metų Lietuvos vyrų tinklinio vardus – Arvydą Mišeikį ir Artūrą Vincėlovičių.
Tačiau aukščiausią rezultatą per Alytaus vyrų tinklinio istoriją pasiekę „Ultra“ tinklininkai galėjo grįžti namo su sidabro medaliais ir aukštai pakeltomis galvomis, kaip ir jų trenerės.
Kineziterapeutė Emilija Gudzinevičiūtė vedė komandai pramankštą prieš svarbias rungtynes, o žaidimui vadovavo 33 metų S.Kažukauskaitė.
Moteris prie vyrų komandos vairo yra išimtis Lietuvos sporte, kuriame ir krepšinio ir futbolo klubams aukštesnio lygio varžybose vadovauja vien vyrai.
Suprasti akimirksniu
- Moterys prie vyrų komandų vairo yra retas reiškinys ir pasaulio sporto kontekste.
- Krepšinyje garsiausia yra Becky Hammon – buvusi JAV krepšininkė aštuonerius metus dirbo penkis kartus NBA čempionu tapusio „San Antonio Spurs“ trenerio štabe, o pavienėse rungtynėse yra pavadavusi Greggą Popovichių. Buvo manoma, kad B.Hammon taps pirmąja NBA trenere, ji buvo įvardinama kaip kandidatė vadovauti kelioms NBA komandoms, bet galiausiai priėmė kvietimą treniruoti WNBA „Las Vegas Aces“ krepšininkes.
- Brigitte Affidehome Tonon yra vadovavusi savo gimtosios šalies Benino vyrų krepšinio rinktinei 2017 metais, o australė Liz Mills prieš kelerius treniravo Kenijos vyrų nacionalinę komandą.
- Futbole bene garsiausia yra Corinne Catherine Diacre – buvusi Prancūzijos moterų rinktinės futbolininkė 2014-2017 m. yra treniravusi Prancūzijos 2-oje lygoje žaidusią „Clermont“ vyrų komandą. Paskui ji šešerius metus vadovavo Prancūzijos moterų futbolo rinktinei.
Rietave entuziastės mokytojos dėka su tinkliniu nuo 5-osios klasės pažintį pradėjusi S.Kažukauskaitė tęsė tinklinio kelią studijuodama, o paskui ilgam susiejo karjerą su Alytumi, kur atvyko dėl tinklinio.
178 cm ūgio žemaitė žaidė šio miesto ekipoje „Prekyba-Parama“, o trenerei išėjus motinystės atostogų, sulaukė pasiūlymo patreniruoti tinklininkes.
S.Kažukauskaitė iš pradžių buvo žaidžianti trenerė, paskui atsidėjo tik trenerės pareigoms, o vesdama treniruotes jaunosioms Alytaus tinklininkėms dabar skaičiuoja vienuoliktą sezoną Dzūkijoje.
Pastaraisiais metais ji vadovauja ir miesto „Ultra“ vyrų ekipai.
– Sigute, kaip susiklostė situacija, kad stojote prie Alytaus vyrų komandos vairo? – 15min paklausė S.Kažukauskaitės.
– Viskas ėjo palaipsniui. Mūsų moterų komanda žaidė Lietuvos aukščiausioje ir Baltijos lygoje, nemažai pasiekėme, bet komanda iširo. Kai baigėsi moterų komandos kelias, atsirado galimybė debiutuoti vyrų klubui, nes ir savivaldybė pasiūlė finansavimą.
Kai jie susibūrė, pažinojau nemažai tinklininkų, bet pirmaisiais metais dar nebuvau jų trenerė. Tuomet žaidžiantysis treneris buvo atvykęs iš Lazdijų. Paskui jie pasikvietė mane padėti treniruotėse, o taip palaipsniui perėmiau visą treniravimą ir tapau vyr. trenere.
– Ar vyrai natūraliai jus priėmė?
– Žinote, kaip būna: priima komandos vadovai, o paskui jau tenka ieškoti su žaidėjais bendro ryšio (šypsosi). Iš pradžių buvo sunku, buvo daug iššūkių. Manau, kad ir vyrams sunku, kai ateina moteris, o šiuo atveju dar ir gana jauna.
Reikėjo užsitarnauti žaidėjų požiūrį, kad vertintų mane lygiaverčiai, bet esu dėkinga, nes ir pati turiu ko iš jų pasimokyti. Vyrų tinklinis gana ženkliai skiriasi nuo moterų, nors atrodo, kad tai ta pati sporto šaka. Manau, kad abi pusės randa nemažai naudingų dalykų.
– Kokie didžiausiai iššūkiai vadovaujant vyrams tinklininkams?
– Labai skiriasi vyrų ego. Esu pastebėjusi, kad vyrai labiausiai didžiuojasi kažkuriuo vienu įspūdingai pelnytu tašku, bet pamiršta, kas buvo prieš tai. O moterys atvirkščiai – geriau pamena visas iki tol buvusias prastas situacijas.
Tad tai ir buvo sunkiausia – vyrams reikėjo išmokti manęs klausytis, o ne treniruoti vienas kitą. Vis dėlto mūsų komandos vyrai yra tinklinio mėgėjai, jie mėgsta vienas kitam žaidimo metu duoti pastabų ar patarimų.
Tačiau per rungtynes privalome išlaikyti didelį susitelkimą, neturime daug minučių pertraukėlių, tad svarbu išgirsti esminius dalykus iš trenerio ir juos suprasti, o ne vadovauti vienas kitam laikant save didžiausiais ekspertais. Tai – didžiausias iššūkis.
– Ar esate pastebėjusi Lietuvoje ar užsienyje, kad moteris vadovautų vyrų komandai?
– Lietuvos tinklinyje yra moterų, kurios treniruoja berniukų komandas. Pavyzdžiui, Kauno mokykloje viena trenerė vadovauja tik berniukams, o tarp mūsų vyrų žaidėjų yra jos auklėtinių. Yra dirbusi ir su klubu. Aišku, daugiau pavyzdžių, kai moterų komandas treniruoja vyrai.
– Ar pasitaiko, kad jus trikdo tarp vyrų populiarūs juokeliai, o galbūt jie patys atsargiau renkasi, ką kalbėti?
