Dvi Graikijos golbolo žaidėjos į Lietuvos atvirąjį golbolo čempionatą atskrido su labradorų veislės šunimis-vedliais: Vasiliki Ago su vedliu Roksiu (4 metai) ir Julieta Mpousi su vedle Juni (5 metai).
O kaip tie šunys traukia savo ramybe ir išmintimi! Julieta papasakojo apie savo patirtis su šunimi-vedliu: „Juni dabar 5 metai, mano vedlė ji yra jau 2 metus. Kai pradėjau gyventi su šunimi-vedliu – mano gyvenimas tapo daug geresnis, malonesnis ir saugesnis.
Kai žaidžiu golbolą Vilniuje, Juni manęs laukia persirengimo kambaryje. Graikijoje, kai dalyvaujame golbolo treniruotėse ar rungtynėse, šunis-vedlius paliekame specialiame narve sporto salėje. Jie žino, kad per golbolo žaidimą loti negalima.“
– Koks jūsų vedlės charakteris?
– Kai Juni mane veda, ji labai rami ir atsakinga. Tačiau kai būna be vedlio pavadėlio, iškart tampa žaisminga. Leidžiu jai išsilakstyti. Jai būtina laisvai pabėgioti nors 2–3 kartus per savaitę po 15–20 minučių.
– Kiek šalių Juni apkeliavo kartu su jumis?
– Jau 10 šalių.
- Kaip skrendate su šunimi-vedliu?
– Šunys-vedliai įleidžiami visur. Lėktuve ji ramiai guli šalia mano kojų.
– Kaip jūsų gyvenimas pasikeitė nuo tada, kai įsigijote Juni?
– Gyvenimas su šunimi-vedliu labai skiriasi nuo ankstesniojo – jis daug saugesnis. Juni daug kartų apsaugojo mane nuo važiuojančių automobilių arba padėjo man susiorientuoti vietose, kurių nepažįstu.
– Kaip jūs susikalbate?
– Jeigu atvažiuoja mašina, Juni sustoja ir neina. Jeigu šuo sustoja ir neina, vadinasi – ir aš turiu sustoti. Be vedlio vaidmens, patiriu daugybę gražių momentų su Juni laisvalaikiu, ji labai protinga ir lengvai išmoksta naujų dalykų: žaisti naujų žaidimų, atnešti man daiktų, išmoksta naujų žodžių.
– Kiek laiko užtruko jos mokymai?
– Iš pradžių Juni su treneriu praleido daugiau kaip 2 metus ir išmoko visų bendrų dalykų, kaip saugiai vesti nereginčius žmones. O tada jau pratinomės mes trise – aš, Juni ir jos treneris.
Kai gyvenau Atėnuose – užtrukome 3 mėnesius, nes Atėnuose didžiuliai atstumai ir gana sudėtinga transporto sistema. Kai persikrausčiau gyventi į Salonikus – su Juni ir treneriu tyrinėjome miestą apie 2 savaites, nes jis mažesnis ir paprastesnis už Atėnus. Maždaug tiek laiko užima šuniui pažinti miestą.
