Prieš paskutinę rungtį Europos čempionate Ž.Savickas dar rikiavosi trečias ir galėjo iškovoti sidabrą, bet suklupo akmenų perkėlimo rungtyje ir galiausiai liko už prizininkų pakylos. Galutinėje įskaitoje jis surinko 33 taškus ir užėmė 4 vietą.
Žemyno čempionu užtikrintai tapo islandas Hafthoras Bjornssonas (44 taškai), aplenkęs gruziną Konstantiną Janašiją (36) ir lenką Mateuszą Kieliszkowskį (35).
Ž.Savickas atskleidė, kad jam koją pakišo savaitę prieš čempionatą prilipęs virusas.
„Mano tikslai buvo didesni ir iki jų nedaug trūko. Tačiau prikibo kažkoks virusas – netekau labai daug svorio. Net ir varžybose nesijaučiau pasveikęs. Per dvi dienas nukrito 10 kilogramų. Iki varžybų spėjau atgauti tik 6 kilogramus.
Sporte labai svarbu skysčiai, o kai jų netenki, būna daug sunkiau. Varžybose sutraukė dvigalvį kojos raumenį, vėliau dvigalvį žąsto raumenį... Visa tai trukdė. Kai raumenys traukiasi, daug lengviau patirti traumą. Dingsta tas savisaugos jausmas ir tada negali visu pajėgumu varžytis“, – aiškino iš Europos čempionato sugrįžęs galiūnas.
Galvojau, kad jis tikrai gerai pasirengęs, bet pasirodo, kad čia buvo tik kalbos. Jam labai daug trūko.
Lietuvis Lidse stebėjo ir vietinių sirgalių palaikomo Eddie Hallo bandymą pagerinti lietuviui priklausantį rąsto kėlimo pasaulio rekordą. Ž.Savickas 2015 metais Brazilijoje iškėlė 228 kilogramus. E.Hallas pabandė pakelti 230 kg, tačiau bandymas buvo nesėkmingas.
„Išvakarėse jis paskelbė, kad 12 metų išlaikyti rekordą vienam žmogui yra per daug, tad jis rekordą pagerins. Galvojau, kad jis tikrai gerai pasirengęs, bet pasirodo, kad čia buvo tik kalbos. Jam labai daug trūko. Iš šalies tiems, kurie šiuo sportu nesidomi, atrodo, kad jei iškėlė ant krūtinės ir kiek pakėlė, tai nedaug ir trūko. Bet visas rąsto kėlimas ir yra tas iškėlimas – užsimesti ant krūtinės tai bet kuris gali. Esmė, kad reikia jį užfiksuoti, o aš žinau, kaip tai yra be galo sunku. Atrodo, kad fiziškai jis lyg ir buvo pasiruošęs, bet tai nėra taip paprasta“, – varžovo bandymą įvertino Ž.Savickas.
Stipriausias Lietuvos žmogus interviu metu atskleidė, kad šiais metais tikisi pats pagerinti šį rekordą, ir patikino, kad tai bus jau paskutinis jo kaip profesionalo sezonas.
– Prieš paskutinę rungtį Europos čempionate dar pretendavote į sidabrą. Kas atsitiko?
– Tai gal buvo stipriausias Europos čempionatas, kuriame man yra tekę dalyvauti. Iki pasaulio čempionato liko tik trys savaitės ir visi norėjo pasitikrinti jėgas. Kadangi persirgau, galvojau, kad man būtų geras rezultatas patekti į šešetuką. Bet, kai taip pradedi varžytis, tai keli sau aukščiausius tikslus.
Norėjau būti trejetuke ir prieš paskutinę rungtį tik tašku atsilikau nuo antros vietos. Buvau įsitikinęs, kad būsiu antras. Akmenų rungtyje esu stipresnis už gruziną, bet nepasisekė. Pernai akmenų rungtyje iškovojau visas pergales, o šiemet man lazda atsisuko atgal. Prieš rungtį man dar ir raumenį sutraukė. Ir pačioje rungtyje nesisekė – turėjau vis pataisyti akmenį, kad įkristų tinkamai. Taip sugaišau papildomo laiko.
– Ar kažkas iš prizininkų jus nustebino?
– Ne, manau, kad buvo taip, kaip ir turėjo būti. Dabar yra daug labai panašaus pajėgumo sportininkų. Kiekviena klaida daug lemia.
– Jūs pats rašėte, kad jūsų tikslas šiais metais dar pagerinti rąsto kėlimo rekordą. Kaip vertinate savo šansus?
– Šiose varžybose dar tam nebuvau pasirengęs. Aišku, tikėjausi, kad iškelsiu 220 kg, bet ta liga atėmė jėgų. Iki rekordo man dar trūksta poros mėnesių, tad, manau, birželio 15 dieną Lietuvoje vyksiančiame čempionate bandysiu jį pagerinti.
– Anksčiau nustebinote savo pokyčiais, kai staiga atsikratėte 20 kg. Atrodo, kad juos jau susigrąžinote. Kodėl?
– Norint varžytis aukščiausiame lygyje vis tiek reikia sverti 180 kg. Tiek dabar ir sveriu. Aišku, mano dabartinis svoris yra daug kokybiškesnis nei prieš trejus metus, kai tiek pat svėriau. Esu patenkintas, nes priaugau daugiau raumenų ir esu pajėgesnis, nėra to nereikalingo svorio. Labai ryškus sportininkas galiūnų sporte negali būti, nes tada bus sausi raumenys. Tada padidėja traumų tikimybė, nes išsausintas raumuo gali lengvai plyšti.
– Į kokią vietą taikysitės pasaulio čempionate Maniloje?
– Pagal dabartines taisykles tikslas pirmiausia patekti į finalą. Tai nebus taip paprasta. Iš atrankos pogrupio garantuotai į finalą pateks tik nugalėtojas, o antras ir trečias kovos dėl antro kelialapio. Tada visi rezultatai anuliuosis ir prie akmens perkėlimo stosime be taškų. Tas, kuris laimės tą rungtį – tas ir pateks į finalą.
Žydrūnas Savickas: Šis sezonas jau bus paskutinis.
Bus labai sunku, kažkas iš lyderių gali nepatekti į finalą. Todėl reikės akmens perkėlimo rungčiai skirti didžiausią dėmesį. Jei pateksiu į finalą, tai norėčiau patekti į prizinį trejetą. Kitaip nerasčiau motyvacijos varžytis. Kai esu laimėjęs pasaulio čempionatuose 13 medalių, – tiesiog dalyvauti nėra įdomu.
– Jau praėjusiais metais rimtai galvojote apie karjeros pabaigą, bet nusprendėte dar varžytis. Ar šie metai jau bus paskutiniai?
– Profesionaliai – tikrai bus paskutiniai. Galbūt dar mane žmonės pamatys kokiose varžybos – aš sportuosiu, bet tai jau nebus profesionalu. Šis sezonas jau bus paskutinis. Nors pas mus kaip ir nėra profesionalų ir neprofesionalų, bet jei nori varžytis, tai režimas paprastas – tik valgai, miegi ir sportuoji (juokiasi).
