Ar galite trenerį vadinti psichologu? Kodėl?
Danas Rapšys (trenerė – Ina Simeliūnaitė): Manau, kad galima, nes treneris motyvuoja, padeda, pasako ką nors, taip pat turim ritualų prieš startą.
Ieva Dumbauskaitė (treneris – Marius Vasiliauskas): Manau, kad taip, nes jis daug kartų sudėtingose situacijose man yra padėjęs, pataręs, padėjęs išlipti iš psichologinių duobių, o po čempionatų, kuomet užaugdavo per dideli sparnai, jis nuleisdavo ant žemės.
Valdas Drabavičius (treneris – Antanas Taraskevičius): Būtent savo klubo (žaidžia Vilniaus ,,VHC Šviesos” komandoje) trenerį galėčiau pavadinti psichologu. Kai būna sunku, kai kurie žaidėjai eina pas jį pasikalbėti. Jis turi daug patirties gyvenime ir ją panaudoja su mumis. Asmeniškai pasakyčiau, kad jis yra psichologas, nes ne kartą esu ėjęs kalbėti su juo ir duodavo labai gerų patarimų, paaiškindavo, kad nėra ko palūžti.
Andrius Gudžius (treneris – Vaclavas Kidykas): taip, galima vadinti trenerį psichologu. Tai yra žmogus, kuris praleidžia visą karjerą kartu ir mato tavo emocijas, būseną. Jis patempia reikiamas virvutes reikiamu metu. Padeda ir kai reikia ramybės, ir kai reikia užsivesti. Pataria sunkiose situacijose, padeda tvarkytis su emocijomis.
Kaip pasireiškia trenerio ir medicininio personalo nauda treniruotėse ir varžybose?
Danas Rapšys: Viskas čia susideda. Tave paruošia prieš startą, kad neišskystum prieš plaukiant savo nuotolį.
Ieva Dumbauskaitė: Be trenerio apskritai treniruočių procesas būtų daug sudėtingesnis, nes kiekvienam sportininkui reikalingas patarėjas, ypač mūsų sporto šakoje, tinklinyje, kur svarbi taktika, pasiruošimas. Medicininis personalas naštą palengvina. Mumis rūpinasi "Baltijos Amerikos klinika", tai kelis kartus tikrai išgelbėjo ir galėjau dalyvauti varžybose. Be jų pagalbos būčiau turėjusi praleisti.
Valdas Drabavičius: Taip ir pasireiškia, kad jie mus prižiūri. Treneris prižiūri žaidėjus aikštelėje, nes mato, kurie tuo momentu naudingiausi, o kurie jau yra pavargę ir turi būti pakeisti, nes patys mes negalime šito susižiūrėti. Kineziterapeutas, jeigu kažkas atsitinka per varžybas ar treniruotėje, tai iš karto suteikia maksimalią pagalbą, kad galėtumėme tęsti treniruotę ar varžybas.
Andrius Gudžius: Na žinote, mūsų sportas yra techninis, kuriame sudaromi treniruočių planai ir be trenerio neįmanoma kažką padaryti. Apskritai sporte be trenerio yra neįmanoma. Vis tiek treneris turi tave išmokyti, o po to išmokęs ir pasiekęs tam tikrą lygį jau gali ir be trenerio sportuoti, bet iki sporto aukštumų be jo neįmanoma.
Ar treneris tas žmogus, su kuriuo artimi santykiai išlieka ir po varžybų? Kodėl?
Danas Rapšys: Taip. Vis tiek palaikom ryšius ir po treniruočių, ir prieš treniruotes. Tai pabendraujam, susirašom, būna, kad ir susitinkam.
Ieva Dumbauskaitė: Kai kartu dirbi ne vienerius metus, o septynerius, aštuonerius, tai santykiai tampa kaip šeimoje, banguojantys, bet mūsų situacijoje santykiai artimi, kinta, aišku, priklausomai nuo rezultatų, bet aš manau, kad labiau šiltesni nei darbiniai. Aš taip tikiuosi.
Valdas Drabavičius: Su mūsų klubo treneriu bendraujam ir tarpsezonio metu. Ar kokios varžybos, stovyklos, bet visada palaikome ryšį. Žiūrint į santykius, viskas yra labai gerai tarp žaidėjų ir trenerio.
Andrius Gudžius: Su juo artimi santykiai išlieka ir po treniruočių, ir per treniruotes, ir po varžybų, ir per varžybas. Visą laiką turi būti artimi santykiai, nes kitaip nebus maksimalios naudos iš treniruočių. Mes kartu ir laisvalaikį praleidžiam, ir šiaip bendraujam įvairiomis progomis. Jeigu nebūtų tarpusavio supratimo, nerastumėme ryšio ir treneris neišgautų rezultato iš sportininko. Tai yra elementarus gyvenimiškas bendravimas, sportininkas su treneriu turi būti kaip šeima.
Kokiais išskirtiniais bruožais pasižymi treneris ir medicininis personalas?
Danas Rapšys: Daug vardint, bet trenerė griežtesnė, labiau užsispyrusi, o masažistė draugiška, su visais šnekanti, tuo tarpu kineziterapeutas –ramaus būdo žmogus.
Ieva Dumbauskaitė: Mumis rūpinasi "Baltijos Amerikos klinika", o ten dirba labai šilti, rūpestingi žmonės, visada padės, visada gali pagalbos prašyti, net naktį paskambinus, o kalbant apie trenerius, tai jie yra labai reiklūs, bet tuo pačiu matosi, kad mūsų pasiekimai ir treniruotės jiems yra nuoširdžiai svarbios. Reiklūs, bet labai rūpestingi.
Valdas Drabavičius: Neturėjau gyvenime labai daug trenerių, bet dabartinio trenerio išskirtinis bruožas – begalinė patirtis, nes jam virš 70 metų, ilgai dirbo užsienyje, taip pat ir Lietuvoje, todėl išsiskiria savo patirtimi. Kineziterapeutas – priešingybė treneriui, nes jis jaunas, turi jaunatviško maksimalizmo ir jam viskas įdomu, nori viską žinoti, pabandyti. Žingeidumas yra jo stiprioji pusė.
Andrius Gudžius: Jeigu iš sportinės pusės, jis analizuoja kiekvienos dienos darbą, kad kitą dieną vėl galėčiau viską atlikti maksimaliai. Mano treneris superinis žmogus, superinis psichologas, patarėjas. Labai daug savybių galėčiau sakyti, kad viskas yra gerai. Taip pat dirbu su kineziterapeutu. Be jo būtų irgi sudėtinga sportuoti. Svarbu, kad jis būtų geras, nes jeigu ne, nežinau, ar galima tokį vadinti kineziterapeutu.
