Dvikovoje dėl bronzos vilnietis surėmė pečius su patyrusiu prancūzu – Pekino olimpinių žaidynių prizininku Christophe'u Rene Marceliu Guenot.
„A.Kazakevičius buvo vertas pergalės. Jis ant kilimo grojo pirmu smuiku. Nuolatos spaudė varžovą, apkrovė ir nuvargino prancūzo rankas. Visas darbas nueitų perniek, jei tęstųsi teisėjavimo šedevrai. Dešimtis kartų peržiūrėjau pakartojimą ir nesupratau, kodėl pirmame kėlinyje per pečius persiritusiam varžovui įskaitė 2 taškus, o ne atvirkščiai“, – stebėjosi pirmasis Aleksandro treneris Remigijus Gustas.
Laimei, A.Kazakevičius nepalūžo net tuomet, kai antrame kėlinuke teisėjas dar kartą vos nenubaudė ir galutinai nesužlugdė kovos, skirdamas prancūzui tašką už, neva, neteisingą ataką parteryje. Lietuvos trenerių štabas pareikalavo vaizdo peržiūros ir pasitarę arbitrai leido tęsti kovą. Per 30 sekundžių vilnietis išlygino rezultatą.
Trečiame kėlinuke reikėjo eiti į priekį ir jokiais būdais nelenkti galvos, ištiesti nugarą. „Bijojome, kad kilimo teisėjas netraktuotų pasyvumo, todėl prašėme Aleksandro eiti į priekį, nesusigūžti, nerizikuoti atliekant neparuošto metimo ir sulaukti parterio. Matėme, kad prancūzas nukankintas. Mūsų taktika pasiteisino“, – sakė treneris Ruslanas Vartanovas.
Lemiamas prancūzo šturmas parteryje buvo bevaisis. A.Kazakevičius sėkmingai atlaikė sulėtėjusius varžovo manevrus ir pasiekė sunkiausią bei svariausią savo sportinės karjeros pergalę – 0:2, 2:1, 1:0.
Tuo pačiu vilnietis atsirevanšavo prancūzui už patirtą nesėkmę Europos čempionate Vilniuje 2009 metais.
Šiame čempionate A. Kazakevičiaus startas buvo išties įspūdingas. Jis šešioliktfinalyje 3:1, 3:2 paguldė ant menčių Veli-Karri Osvaldą Suomineną iš Suomijos, aštuntfinalyje 0:1, 1:0, 1:0 privertė pasiduoti kroatą Božo Starcevičių, ketvirtfinalyje 1:0, 3:0 įveikė Lenkijos atletą Arkadiuszą Marciną Kulynyczių ir tik pusfinalyje 0:1, 0:2 turėjo pripažinti dukart pasaulio vicečempiono bei sidabrą šiame čempionate iškovojusio gruzino Manučaro Cchadajos pranašumą.
Senojo žemyno čempionu šioje svorio kategorijoje tapo rusas Romanas Vlasovas, antrojo bronzos apdovanojimo savininku – armėnas Arsenas Džulfalakianas.
Svorio kategorijoje iki 84 kg (32 imtynininkai) penktoji vieta atiteko Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) auklėtiniui Laimučiui Adomaičiui, kuris dėl traumos buvo priverstas pasitraukti iš kovos dėl bronzos apdovanojimo.
25-erių metų lietuvis imtyje dėl trečiosios vietos susitiko su Žanu Beleniuku iš Ukrainos. Mūsiškis pirmąjį kėlinuką pralaimėjo rezultatu 0:3. Antrajame kėlinuke vilnietis iškėlė ukrainietį ir efektingai numetė. Tačiau varžovas užkrito ant galvos ir L. Adomaitis patyrė kaklo traumą. Pasitarę gydytojai lietuviui nebeleido tęsti kovos.
„Trauma ne laiku ir ne vietoj. Fortūna nusisuko nuo Laimučio lemtingu momentu. Plika akim matyti, kad jis, padedamas trenerio, smarkiai patobulėjo. Bala nematė medalio, dar bus tų čempionatų. Svarbu, kad greičiau pasveiktų ir tinkamai pasiruoštų atrankos į Londoną varžyboms“, – komentavo pirmasis L.Adomaičio treneris Vladimiras Audickas.
L.Adomaitis šešioliktfinalyje 3:0, 4:0 sutriuškino serbą Petarą Balo, aštuntfinalyje 3:0, 1:0 nugalėjo šveicarą Thomasą Suppigerį, ketvirtfinalyje 0:1, 1:0, 2:1 įveikė Azerbaidžano atstovą Samaną Ahmaną Tahmasebį, o pusfinalyje 3:0, 0:1, 0:2 pralaimėjo vicečempionu tapusiam lenkui Damianui Janikowskiui.
Europos čempiono aukso medalis šioje svorio kategorijoje įveiktas bulgarui Hristo Marinovui, o antrasis bronzos apdovanojimas – vengrui Viktorui Lorinczui.
Senojo žemyno graikų-romėnų imtynių pirmenybių komandų rikiuotėje du medalius – sidabrą ir bronzą – iškovojusi Lietuvos rinktinė šeštąją vietą pasidalijo su Vengrija (po 26 taškus):
1. Rusija 45 tšk.
2. Ukraina 36
3. Azerbaidžanas 34
4. Bulgarija 30
5. Armėnija 27
6. Vengrija 26
6. Lietuva 26
8. Turkija 23
9. Gruzija 19
10.Baltarusija 18
11.Lenkija 17
12.Vokietija 16
13.Serbija 14
14.Prancūzija 12
15.Slovakija 10
15.Rumunija 10
15.Švedija 10
18.Kroatija 8
19.Estija 6
20.Moldova 4
