Kolegos ir draugai mini dar vieną jo būdo savybę – santūrų vyrišką humorą. „Jis buvo „kompaneiskas“, mėgdavo pabendrauti, pakalbėti“, – atsimena aštuoniasdešimtmetis krepšinio treneris Vladas Garastas.
Garsus krepšinio specialistas taip pat mini bokso klasika tapusias A.Šociko ir Rusijos galiūno Nikolajaus Koroliovo kovas (pirmoji įvyko 1949 m.), kurias stebėdavo sausakimša Kauno sporto halė. Lietuvos sporto muziejaus direktorius 72 m. Pranas Majauskas A.Šociką net vadina Lietuvos gladiatoriumi, nes „jis pačioje Maskvoje pirmasis parklupdė dešimt metų nenugalėtą Rusijos galiūną N.Koroliovą“ (tų dvikovų akimirkas galite pamatyti čia).
V.Garasto įsitikinimu, būtent sunkiasvorio A.Šociko skambių pergalių (dukart Europos čempionas, daugkartinis Lietuvos ir Tarybų Sąjungos čempionas) ir didžiulio autoriteto dėka boksas ilgam buvo tapęs Lietuvos sporto karaliumi.
Viena iškiliausių visų laikų Lietuvos sporto asmenybių jau paliko šią žemę. Ringo džentelmenu vadintas A.Šocikas, eidamas 85-uosius, po sunkios ligos mirė šį trečiadienį. Velionis bus pašarvotas penktadienį, lapkričio 23 d., 12 val. laidojimo namuose „Rimtis“ (A.Juozapavičiaus pr. 1, Kaunas). Karstas išnešamas šeštadienį, lapkričio 24 d.,13 val., laidotuvės vyks 14 val. Petrašiūnų kapinėse.
Toks pats ir ringe, ir gyvenime
„Tuos pačius epitetus, kuriuos jam taikė kovojančiam ringe, galima taikyti ir už ringo ribų. Tiek daug pasiekęs, jis išliko paprastas, kultūringas, ramus, išlaikytas žmogus. Tačiau buvo „kompaneiskas“, kaip liaudyje sakoma, mėgdavo pakalbėti.
Tuos pačius epitetus, kuriuos jam taikė kovojančiam ringe, galima taikyti ir už ringo ribų. Tiek daug pasiekęs, jis išliko paprastas, kultūringas, ramus, išlaikytas žmogus.
Ir labai didelis autoritetas buvo. Tiesiog judesį padaro ir visi boksininkai sustingsta. Kai ką ir šiek tiek tėviškai bausdavo, jei nepaklusdavo, sportinį režimą pažeisdavo. Visais punktais buvo super – ir kaip sportininkas, ir kaip pedagogas. Dabar tokių trūksta. Tokie kartą per 100 metų gimsta“, – susijaudinęs kalbėjo V.Garastas, liūdną žinią išgirdęs iš 15min.lt žurnalistų.
Legendinis krepšinio treneris prisipažino vis pagalvodavęs apie seniai matytą draugą, tačiau „taip visada būna, kad laiko pritrūksta pabendrauti“.
„Gaila. Kaip gyvenimas greitai praeina. Jis ilgai sirgo. Senokai bendravau su juo. Jis niekur nebesirodė, nebevaikščiodavo – nebenorėjo bendrauti, nes jautėsi prastai. Kai tave kamuoja liga, nesinori bendrauti. Dar kartais pagalvodavau – kaip jam einasi, kaip jis jaučiasi. Taip visada būna, kad laiko pritrūksta pabendrauti. Mano vaizduotėje jis išliko puikus, gražus jaunas vyras. Su dideliu malonumu prisimenu kartu praleistą laiką“, – į apmąstymus paniro V.Garastas.
Įeidavo tik pasibeldęs
„Retas gali pasigirti tokiais laimėjimais ir kaip sportininkas, ir kaip treneris – tiek apdovanojimų, titulų, įvertinimų... Tačiau svarbiausia, koks jis buvo žmogus. Jau 57 metus „sukuosi“ sporte ir per tą laiką rimtesnio, iškilesnio ir doresnio žmogaus nesu sutikęs. Toks paprastas, nuoširdus, draugiškas, supratingas žmogus – retenybė. Vargu tai kada nors pasikartos“, – V.Garastui antrino P.Majauskas, su A.Šociku ir jo šeima susipažinęs 1958-aisiais.
Sporto valdininku dirbęs P.Majauskas pasakoja, kad ringo džentelmenas tokiu buvo ir gyvenime. Jis niekada neįeidavo į kabinetą nepasibeldęs, nepaklausęs, ar galima užeiti, „kitas, tiek pasiekęs, tai eina „kiaurai“, su niekuo nesiskaito“. A.Šocikas niekada neparodydavo esantis „truputį kitoks“, būdavo santūrus visur ir visada.
P.Majauskas taip pat pabrėžia geriausio Lietuvos boksininko patriotiškumą. Nors sulaukdavo įvairių siūlymų išvažiuoti, niekada jų nepriimdavo, jo nesugundydavo žadamas materialinis atlygis.
„Buvo tikras Lietuvos patriotas. Mes turėjome Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą, Lietuvos Respublikos prezidentą Algirdą, o Algirdas Šocikas buvo Lietuvos gladiatorius, kuris pirmasis pačioje Maskvoje parklupdė dešimt metų nenugalėtą galiūną N.Koroliovą (kuris, beje, yra kilęs iš Lietuvos)“, – jaudulio neslėpdamas sakė Lietuvos sporto muziejaus direktorius.
Mokėdavo sutramdyti išsišokėlius
Jaunystėje sunkiąja atletika užsiiminėjęs P.Majauskas su A.Šociku dažnai susitikdavo Kauno profsąjungų kultūros rūmuose (dabar – Kauno kultūros rūmai). Mažoje rūmų salėje buvo įrengta sunkumų kilnojimo patalpa, o didžiojoje salėje treniravosi boksininkai. A.Šocikas tuo metu (nuo 1958 m.) treniravo Lietuvos bokso rinktinę.
„Jis nebuvo smulkmeniškas, mėgstantis pasityčioti iš kitų. Tačiau turėjo subtilų vyrišką humoro jausmą ir mokėdavo į vietą „pastatyti“ bet ką, jei matydavo, kad kažkas per daug išsišoka. Mokėdavo gražiai pasakyti: „Būk, broleli, savo vietoj.“
 |
| Kvb.lt nuotr./Nikolajus Koroliovas ir Algirdas Šocikas (d.) |
Todėl ir aplinka tokia pas boksininkus buvo – vyriška, drausminga, draugiška. Bokse be drausmės nieko nepasieksi. Jei per anksti išsišoksi – nukentėsi, jei pavėluosi – taip pat nukentėsi. Viską turi daryti laiku. Sakydavo: „Ar pamiršai, kas esi? Esi boksininkas, tai ir būk savo vietoje“, – prisiminimais dalijosi P.Majauskas.
Sporto istorikas taip pat atsiminė neigiamą A.Šociko, kuris pats nebuvo abstinentas, požiūrį į mėgėjus išgerti. Mat kai kurie talentingi sportininkai jį buvo smarkiai nuvylę laužydami sportinę drausmę.
Amžiaus boksininkas
Nors neteko matyti garsiųjų Šociko-Koroliovo dvikovų, V.Garastas puikiai atsimena bokso populiarumą prieš 6 dešimtmečius, kai „Halėje obuoliui nukristi vietos nebūdavo“.
„Tuo metu dar dirbau Biržuose, o A.Šocikas ten ruošdavo bokso stovyklas, todėl bendraudavome daug. Vėliau bendravimas tęsėsi ir Kaune. Tai buvo puikus žmogus. Ir labai aukšto lygio, labai techniškas boksininkas. Kaip Arvydas Sabonis yra amžiaus krepšininkas, taip Algirdas Šocikas yra amžiaus boksininkas Lietuvoje“, – sakė V.Garastas, iš karto pridūręs: „Toks žmogus išėjo, nežinau, kada kitas toks atsiras.“
Krepšinio specialistas pabrėžė ne tik išskirtinę A.Šociko bokso techniką, bet ir džentelmenišką elgesį ringe.
„Jis buvo labai aukšto lygio boksininkas ir tikras ringo džentelmenas. Puikia technika ir stipriais smūgiais galėjo daugelį nokautuoti, tačiau pergalių stengdavosi siekti rinkdamas taškus. Nes nenorėdavo sužeisti arba išjungti žmogaus pusei metų iš sporto, nes po nokauto neleisdavo pusę metų boksuotis“, – pasakojo V.Garastas, atsiminęs, kad ir pats A.Šocikas buvo patyręs tris nokautus.
Populiaresnis už krepšinį
Auksinio Kauno „Žalgirio“ treneris pripažįsta – A.Šocikas pradėjo erą, kai antrąja Lietuvos religija ilgam tapo ne krepšinis, o boksas.
„Buvo laikotarpis, kai boksas tikrai buvo populiaresnis už krepšinį, kurio pakilimas tęsėsi iki 1956 m. vykusios TSRS Tautų spartakiados, kai pasitraukė visa krepšininkų karta.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./A.Šocikas |
Sausakimšoje Halėje, pavyzdžiui, kovodavo Kauno ir Leningrado bokso komandos arba Lietuvos ir Ukrainos rinktinės. Boksininkai salėje išsirikiuodavo pagal svorio kategorijas. Halė būdavo taip prikimšta, kad obuoliui nebūtų vietos kur nukristi.
Juškėnas, Murauskas, Pozniakas, Tamulis, Juocevičius – kiek turėjome aukšto lygio boksininkų. Tai buvo A.Šociko nuopelnas, jo autoritetas, į kurį visi norėjo lygiuotis“, – pasakojo V.Garastas.
Karjera ringe truko 11 metų
Ringo džentelmenu vadintas boksininkas dusyk tapo Europos (1953 ir 1955 m.), šešis kartus Sovietų Sąjungos (1950–1954 ir 1956 m) bei šešis sykius Lietuvos (1947, 1948, 1951, 1952, 1953 ir 1956 m.) sunkaus svorio čempionu.
A.Šocikas ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir iškovojo 118 pergalių, iš jų 70 – nokautais. A.Šocikas pasižymėjo tobula technika, džentelmeniškumu ringe, o 1956 metais pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku.
„Ringo džentelmeno“ vardas lietuvių boksininkui prigijo 1955 metais Berlyne, kai jis antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą. Tada A.Šocikas finale susitiko su vokiečiu Horstu Wittersteinu. Po vieno iš daugelio smūgių A.Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokdaune, ir atsitraukė, tuo duodamas H.Wittersteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį.
1995 m. sausio 9 dieną Štutgarte (Vokietija) už šį poelgį pirmą kartą CIFP (Tarptautinio Fair Play judėjimo komisijos) Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui.
Baigęs aktyvią sportininko karjerą 1957 metais, A.Šocikas tapo Lietuvos bokso rinktinės treneriu. Jo garsiausi auklėtiniai Ričardas Tamulis, Algimantas Zurza, Juozas Juocevičius, Nikolajus Jarofejevas ir Jonas Čepulis iškovojo daug pergalių tarptautinėje arenoje.
1964 metais A.Šocikui suteiktas Sovietų Sąjungos nusipelniusio trenerio vardas, o 1997 metų gegužės 11 dieną jam suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.
