Iš kartos į kartą perduodamos jau legendomis tapusios istorijos apie A.Šociko kovas, lyg magnetas traukdavusias dešimtis tūkstančių žmonių, apie jo džentelmeniškumą ringe ir gyvenime, apie jo santūrumą, nuoširdumą ir didžiulį sportininko, trenerio ir pedagogo autoritetą.
„Tuos pačius epitetus, kuriuos jam taikė kovojančiam ringe, galima taikyti ir už ringo ribų. Tiek daug pasiekęs, jis išliko paprastas, kultūringas, ramus, išlaikytas žmogus. Tačiau buvo „kompaneiskas“, kaip liaudyje sakoma, mėgdavo pakalbėti.
Ir labai didelis autoritetas buvo. Tiesiog judesį padaro ir visi boksininkai sustingsta. Kai ką ir šiek tiek tėviškai bausdavo, jei nepaklusdavo, sportinį režimą pažeisdavo. Visais punktais buvo super – ir kaip sportininkas, ir kaip pedagogas. Dabar tokių trūksta. Tokie kartą per 100 metų gimsta“, – liūdną žinią išgirdęs sakė V.Garastas.
Papildyta 14.01 val.: Iš laidojimo namų „Rimtis“, palydint keliems šimtams žmonių, karstas išneštas 13.50 val. Į Petrašiūnų kapines velionį lydi artimieji, bokso, krepšinio ir kitų sporto šakų veteranai, sporto organizacijų atstovai. Nemažai žmonių pagarbą velioniui pareiškė penktadienį.
Papildyta 15.07 val. Bokso legenda Algirdas Šocikas amžinojo poilsio atgulė greta savo mokinio, vieno iš trijų garsiausių Lietuvos boksininkų – Ričardo Tamulio (trečiasis – Danas Pozniakas). Atsisveikinimo kalbas sakę sporto visuomenės atstovai pabrėžė ne tik sunkiai suskaičiuojamus A.Šociko sportinius trofėjus, garsių jo mokinių pavardes ir nuopelnus mokslui, bet ir jo žmogiškumą.
„Neaišku, kada vėl sulauksime tokio Žmogaus. Tokie gimsta kartą per šimtmetį“, – sakė Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas. Lietuvos sporto universiteto senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis A.Šociką pavadino Lietuvos simboliu, o Kauno politikų vardu kalbėjęs „Žalgirio“ veteranas Gediminas Budnikas atsiminė sparnuotu posakiu tapusį raginimą „duok lietuvišką!“.
Taip sausakimšoje Halėje susirinkę bokso aistruoliai ragindavo Algirdą Šociką kovose su „rusišku tanku“ Nikolajumi Koroliovu. Šis šūkis dar ilgai skambėjo net ir ringo džentelmenui baigus sportinę karjerą.
G.Budnikas viliasi, kad Kaunas sukurs filmą apie neužmirštamą Lietuvos sporto legendą Algirdą Šociką.
Ringo džentelmenu vadintas Algirdas Šocikas dusyk tapo Europos (1953 ir 1955 m.), šešis kartus Sovietų Sąjungos (1950–1954 ir 1956 m) bei šešis sykius Lietuvos (1947, 1948, 1951, 1952, 1953 ir 1956 m.) sunkaus svorio čempionu.
A.Šocikas ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir iškovojo 118 pergalių, iš jų 70 – nokautais.
Kaišiadorių rajone gimęs A.Šocikas pasižymėjo tobula technika, džentelmeniškumu ringe, o 1956 metais pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku.
„Ringo džentelmeno“ vardas lietuvių boksininkui prigijo 1955 metais Berlyne, kai jis antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą. Tada A.Šocikas finale susitiko su vokiečiu Horstu Wittersteinu. Po vieno iš daugelio smūgių A.Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokdaune, ir atsitraukė, tuo duodamas H.Wittersteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį.
1995 m. sausio 9 dieną Štutgarte (Vokietija) už šį poelgį pirmą kartą CIFP (Tarptautinio Fair Play judėjimo komisijos) Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui.
Baigęs aktyvią sportininko karjerą 1957 metais, A.Šocikas tapo Lietuvos bokso rinktinės treneriu. Jo garsiausi auklėtiniai Ričardas Tamulis, Algimantas Zurza, Juozas Juocevičius, Nikolajus Jarofejevas ir Jonas Čepulis iškovojo daug pergalių tarptautinėje arenoje.
1964 metais A.Šocikui suteiktas Sovietų Sąjungos nusipelniusio trenerio vardas, o 1997 metų gegužės 11 dieną jam suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.
