Nuo 1925 metų organizuojamos žemyno pirmenybės vyko jau 44 kartą, o dėl medalių trylikoje svorio kategorijų kovojo 219 boksininkų iš 39 valstybių.
Europos čempionate turėjo nebūti iš visų tarptautinių varžybų pašalintų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos atstovų, tačiau panašu, kad karą Ukrainoje pradėjusio Vladimiro Putino valstybės atstovai vis tiek randa būdų, kaip pasirodyti didžiojoje bokso scenoje.
Priminsime, kad kovo 4 d. Tarptautinės bokso federacijos (IBA) direktorių taryba, atsižvelgdama į Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) rekomendacijas, nusprendė, kad Rusijos ir Baltarusijos federacijų sportininkai, teisėjai ir kitas personalas negalės dalyvauti ir būti kviečiami į jokias IBA tarptautines varžybas ir turnyrus. Taip pat atšaukti visi šiose šalyse turėję vykti turnyrai.
Už Senojo žemyno varžybų organizavimą atsakinga IBA priklausanti Europos bokso konfederacija (EUBC), tad motininėje organizacijoje priimti sprendimai galioja ir jos turnyruose.
Tačiau Kareno Demirčjano sporto komplekse praėjusią savaitę rusų kalba skambėjo garsiai. Į ringą kopė ne vienas Rusijai praeityje atstovavęs boksininkas, o šalia jo patarimus dalijo visas būrys šios šalies trenerių ir specialistų.
Daugiausiai kreivų žvilgsnių krypo į Serbijos rinktinę. Karinius Rusijos veiksmus Ukrainoje palaikanti Balkanų valstybė, panašu, jog agresorės kovotojams tapo savotišku prieglobsčiu.
Į Armėniją Serbijos rinktinė atsiuntė dešimt savo atstovų, bet vos trys iš jų neturi rimtesnių sąsajų su Rusija.
Kiti septyni yra gimę Rusijos teritorijoje ir ne vienerius metus atstovavo būtent šios šalies komandai.
„Kai varžybose pamačiau buvusius Rusijos rinktinės trenerius ir gydytojus, buvau lengvai šokiruotas. Pagalvojau, ką jie čia veikia? Ne mažiau nustebino ir vėliau pamatytas Serbijos rinktinės sąrašas, kuriame yra visas būrys rusų, su kuriais ne kartą esame kovoję praeityje“, – bendraudamas su 15min šviežiais įspūdžiais dalijosi Lietuvos bokso rinktinės treneris Vidas Bružas.
Tarp aštuonių naujai iškeptų „serbų“– ir abu aukso medalius iškovoję atletai.
Europos čempionu 67 kg kategorijoje Jerevane tapusio Vachido Abasovo pavardė dar visai neseniai figūravo Rusijos bokso federacijos sąrašuose.
25-erių boksininkas gimė Rusijoje ir didžiąją karjeros dalį gyveno Toljatyje. Serbijos pasu jis susigundė 2021-ųjų pabaigoje ir tikina, kad tokį sprendimą priėmė dėl to, jog patekti į Rusijos rinktinę neturėjo jokių šansų, mat joje buvo kur kas pajėgesnių sportininkų.
Ne kartą Rusijos čempionu yra tapęs ir iš pamaskvės Serpuchovo kilęs Artiomas Agejevas. Jis Jerevane triumfavo 80 kg svorio kategorijoje.
Iš Serpuchovo yra kilęs ir virš 92 kg svorio kategorijoje kovojęs Sergejus Kalčiuginas. 34-erių sunkiasvoris daugiau nei dešimtmetį buvo Rusijos bokso rinktinės narys, du kartus tapo Rusijos čempionato sidabro laimėtoju bei penkis sykius iškovojo bronzą. Su Rusijos vėliava jis į ringą lipo ir pusiau profesionalų WSB lygos varžybose.
54 kg svorio kategorijoje varžęsis Tamiras Galanovas gimė pietrytiniame Sibire esančioje Buriatijos respublikoje.
33-ejų boksininkas yra 4 kartus tapęs Rusijos čempionu (2009, 2012, 2013, 2018), turi Europos čempionato sidabro medalį (2011) ir pasaulio pirmenybių bronzą (2017). Tarptautinės klasės Rusijos sporto meistras praeityje dviem metams buvo diskvalifikuotas už dopingo vartojimą, o nuo 2021 m. balandžio „dėl ypatingo intereso“, remiantis Vyriausybės sprendimu, jam suteikta Serbijos pilietybė.
25-erių Pavelas Fiodoras gimė Ivanovo srityje ir didžiąją karjeros dalį praleido Samaroje. 63,5 kg svorio kategorijoje kovojantis boksininkas 2019-aisiais buvo tapęs Rusijos čempionato bronziniu prizininku.
Machačkaloje gimęs 30-etis Sadamas Magomedovas tris sykius yra tapęs Rusijos čempionu, 2015-aisiais atstovaudamas Rusijai laimėjo Europos žaidynių bronzos medalį. 2019-ųjų rudenį jis buvo trims metams diskvalifikuotas už dopingo taisyklių pažeidimus, o net nepasibaigus šiai bausmei 2021-ųjų balandį gavo Serbijos pilietybę.
„Šis serbų sprendimas, ypač dabartiniame labai jautriame kontekste, labai nustebino. Nesuprantu, kaip boksininkai per tokį palyginus trumpą laiką sugeba gauti pilietybę, kaip taip greitai sutvarkomi visi oficialūs formalumai. Man išvis nesuprantama, kokią naudą iš to mato serbai. Juk šaliai atstovauja, boksuojasi ir medalius veža ne jos sportininkai“, – stebėjosi V.Bružas.
| Sportininkas | Kategorija | Pasiekimas |
|---|---|---|
| Omeras Ametovičius | Iki 51 kg | Preliminarus etapas |
| Tamiras Galanovas | 54 kg | Preliminarus etapas |
| Pavelas Fiodorovas | 63,5 kg | Preliminarus etapas |
| Vachidas Abasovas | 67 kg | Čempionas |
| Sandro Poletanas | 71 kg | Preliminarus etapas |
| Almiras Memičius | 75 kg | Ketvirtfinalis |
| Artiomas Agejevas | 80 kg | Čempionas |
| Vladimiras Mirončikovas | 86 kg | Ketvirtfinalis |
| Sadamas Magomedovas | iki 92 kg | Ketvirtfinalis |
| Sergejus Kalčiuginas | virš 92 kg | Preliminarus etapas |
Prieš ketverius metus Minske vykusiose Europos žaidynėse, kurių bokso turnyras buvo prilygintas žemyno čempionatui, Serbijai neatstovavo nė vienas iš minėtų boksininkų.
Tuomet šios šalies rinktinę sudarė aštuoni grynakraujai serbai, bet didesnių aukštumų nė vienas nepasiekė – per visus sukrapštytos vos dvi laimėtos kovos.
Kalbant bendrai, Serbijos boksas iki šiol nepasižymėjo giliomis tradicijomis.
Jerevane vykęs žemyno čempionatas – sėkmingiausias šalies istorijoje. Du aukso medalius laimėję „serbai“ galutinėje medalių lentelėje užėmė antrąją vietą, nusileidę tik Sakartvelo atstovams (3 aukso medaliai ir 1 sidabras).
Nuo Jugoslavijos subyrėjimo ši Balkanų varstybė Europos čempionatuose iki šių metų nebuvo laimėjusi jokios prabos apdovanojimo.
Paskutinį aukso medalį žemyno pirmenybėse serbų boksininkas iškovojo gūdžiais 1985 metais, kai Budapešte čempionu tapo Ljubiša Simičius.
„Prieš kelerius metus dalyvavome viename turnyre Serbijoje ir jau tada šiai šaliai atstovavo pora buvusių Rusijos boksininkų. Bet tuomet tai buvo vos du sportininkai, o dabar – visa komanda. Lygiai tas pats ir moterų bokse. Neseniai Stambule vykusiame pasaulio čempionate Serbijos garbę gynė ilgametė Rusijos rinktinės narė Natalija Šadrina. Ji yra kilus iš Buriatijos, jos treneris irgi rusas. Visą bokso bendruomenę tokie viražai labai stebina ir kelia susirūpinimą. Kalbėjausi su daugeliu trenerių ir galiu drąsiai pasakyti, kad tokiu serbų elgesiu yra nepatenkinti daugelio šalių atstovai. Vyksta karas Ukrainoje, visi stengiamės būti vieningi, o čia agresorės sportininkams surandami atsarginiai išėjimai. Absurdas“, – stebėjosi V.Bružas.
Mėgėjų bokso viršūnėlių tūpsniai prieš Rusiją nėra jokia naujiena. Galima prisiminti gegužės viduryje vykusius IBA prezidento rinkimus, kuriuose Nyderlandų atstovas Borisas van der Vorstas buvo pašalintas iš kovos ir naujai ketverių metų kadencijai perrinktas prokremliškas rusas Umaras Kremliovas.
IBA savo sprendimą motyvavo tuo, jog B.van der Vorstas pažeidė organizacijos taisykles, nes dalyvavo kitos organizacijos veikloje.
Olandas kreipėsi į Tarptautinį arbitražo teismą (CAS), o susirūpinimą dėl susidariusios situacijos IBA rinkimuose jau pareiškė ir Tarptautinis olimpinis komitetas.
Sporto bendruomenė kritikuoja IBA dėl finansinės priklausomybės nuo Rusijos valstybinės dujų milžinės „Gazprom“, tačiau bokso federacijos vadovai nusimesti šiuos pančius ir nutraukti pelningą sutartį akivaizdžiai delsia.
