Vilniuje vykstančios planetos kiokušin karatė pirmenybės R.Pivoriūnaitei – jau trečiosios. 2009 metais Sankt Peterburge (Rusija) vykusiame pasaulio čempionate pagal svorio kategorijas lietuvė pateko tarp 8 geriausių sportininkų, o 2011 metais Japonijoje praūžusiame pasaulio čempionate be svorio kategorijų dukart Europos čempionė kumite rungtyje ir vieną kartą kata rungties aukso medalio laimėtoja neprasimušė į turnyro pusfinalį.
Sėkmingai pirmenybėse šeštadienį Vilniuje žengusi R.Pivoriūnaitė pusfinalyje nesugebėjo palaužti kazachės Marijos Gredniovos.
– Kurį iš trijų pasaulio čempionatų išskirtumėte? Greičiausiai, šį, nes laimėjote pirmąjį medalį tokio rango varžybose?, – 15min.lt paklausė R.Pivoriūnaitės.
– Vis dėlto, man labiau patiko Japonijoje vykusios planetos pirmenybės. Nepagalvokite, Vilniuje tikrai nuostabu buvo kovoti, iškovoti medalį, tačiau Tokijuje buvo labai įdomi nuotaika. Juk kovojome šalyje, kuri yra kiokušin karatė lopšys - buvo labai daug vidinių emocijų.
– Patenkinta esate pasiektu rezultatu?
– Kaip sakoma, burtai yra burtai, tačiau jei būtų pasisekę patekti į varžybų tinklelį, kuriame pusfinalyje tektų kovoti su japone, man būtų lengviau. Kazachė labai pajėgi ir fiziškai stipri sportininkė – man toks stilius ne itin patogus. Yra kaip yra...
– Ar galima sakyti, kad tai yra jūsų karjeros viršūnė ir po varžybų Vilniuje pradėsite galvoti apie ramesnį gyvenimą?
– Tikrai negaliu sakyti, kad greitai baigsiu karjerą, tačiau negaliu būti tikra, kad dalyvausiu kitame pasaulio čempionate – juk jis vyks 2017 metais. Įsitikinusi, kad dar ilgai kovosiu kata rungtyse – man patinka ši karatė rungtis, o kaip bus su kumite – klaustukas. Šiaip, dabar man sunku kalbėti apie galimus karjeros vingius – kol kas esu nedidelėje euforijoje. Juk laimėjau medalį. Rytoj, kai viskas atslūgs, gal ir blaiviau pradėsiu mąstyti ir galėsiu pati sau susidėlioti ateities planus.
