„Dažnai pagalvoju, kad tada gavau neįkainojamą šansą tapti didžiausio Europoje kovos menų renginio dalimi. Ir juo maksimaliai pasinaudojau!“ – džiaugėsi jis ir pridūrė, kad dar ilgai nenorėtų savo vietoje ringe matyti naujo vedėjo. Ir ne veltui. Rytis tiesiog per daug gerai pažįsta tą virtuvę, kovotojus ir visus, su kuriais tenka susidurti bušido turnyrų metu.
– Kada jūsų ir bušido federacijos keliai susikirto?
– Renginiais pradėjau domėtis ir juos vesti dar mokykloje. Vėliau sekė universitetas, studentų atstovybė, darbas radijo stotyse, taip ir su renginiais. Tarp vedamų renginių neretai būdavo ir sporto varžybos. Vienas iš tokių – nedidelis kovinio sporto turnyras, kuriame ir teko galimybė susipažinti su Lietuvos bušido federacijos prezidentu Donatu Simanaičiu. Nuo tada, po truputį, vis daugiau pradėjau dalyvauti visoje bušido veikloje. Bėgant metams atsirado projektas „KING OF KINGS“, kuriame esu nuo pat įsikūrimo.
– Kas įdomiausia dirbant ringe?
– Ten, be abejo, valdo didžiulis adrenalinas, atsakomybės jausmas, ypatingai, kai vyksta tiesioginės transliacijos ir jau mintyse turi strategiškai susidėlioti žodžius, stovėseną ringe: tiek teisingai ištransliuoti informaciją, tiek žaibiškai reaguoti į tam tikras situacijas. Viskas turi būti sudėliota minučių ar net sekundžių tikslumu. Aišku, dirbdamas ringe viena akimi seku, ar renginys vyksta gerai, planuoju kelias kovas į priekį, analizuoju, kaip viskas išsidėstys laike.
Dirbdamas ringe viena akimi seku, ar renginys vyksta gerai, planuoju kelias kovas į priekį, analizuoju, kaip viskas išsidėstys laike.
– Kuo dar prisidedate prie veiklos?
– Mano veikla neapsiriboja vien darbu ringe: padedu savo darbais ir idėjomis pačioje bušido ir „KING OF KINGS“ organizacinėje veikloje. Iš tiesų, ir darbą ringe, ir pačio projekto užkulisiai yra nerealiai įdomūs. Pradedant nuo naujo sezono planavimo, reklaminės strategijos kūrimo, projekto išpildymo detalių. Pirmiausia, svarbu tai, kad tikrai „degu“ šiuo projektu.
Man didelė garbė, bet tuo pačiu ir atsakomybė, dirbti su pasaulinio lygio „KOK“ ir bušido projektais. Labai džiaugiuos, kad čia jau susiformavo stipri profesionalų komanda, su kuria generuojame ir realizuojame daug naujų idėjų. Darbas šioje organizacijoje atveria unikalias galimybes daug keliauti bei tobulėti, organizuojant turnyrus užsienio šalyse.
– Koks ryšys tarp jūsų ir kovotojų?
– Neslėpsiu – džiaugiuosi, kad tenka bendrauti su pasaulinio lygio kovotojais. Su visais sutariu tikrai gerai: tiek lietuviais, tiek užsieniečiais. Turiu ir savo mėgstamiausius, kuriuos visada palaikau turnyrų metu. Išorėje stengiuosi atrodyti nešališkas, tačiau viduje, kovos metu, verda emocijos – ypač, kai vyksta lietuvių kovos užsienio ringuose.
– Ar lengva juos prakalbinti?
– Po pergalių kovotojus prakalbinti visada gerokai paprasčiau nei po pralaimėjimų. Po pergalės kovotojas kupinas geros nuotaikos, energijos, todėl visada bendrauja lengviau, dalinasi savo emocijomis. Po pralaimėjimo, manau, kiekvienas kovotojas būna kažkiek nusivylęs, labiau susimąstęs bei analizuojantis savo pasirodymą. Todėl ir prakalbinti tokį sportininką sunku: reikia bendrauti taktiškiau, rinkti padrąsinančius žodžius, palaikyti ir įtikinti, kad kiekvienas pralaimėjimas – motyvacija ir raktas kitai pergalei.
– Gal likęs atmintyje turnyras, kurio dėl kažkokių priežasčių niekada nepamiršit? Kuo jis buvo ypatingas?
– Kiekvienas skirtingas, įsimenantis dėl kažkokių detalių ar aspektų. Turbūt labiausiai įsimena turnyrai, kuriuose įvyksta kokių nors kurioziškų ar nenumatytų situacijų. Pavyzdžiui, vieno turnyro metu, lipant iš ringo, plyšo kelnės. Turėjau greitai susiorientuoti, kad po kelių minučių jau būčiau šalia ringo… Su naujomis kelnėmis. Nors papildomų nebuvau pasiėmęs (juokiasi). Kito turnyro metu, pietietiško temperamento žiūrovai pradėjo masinius neramumus – teko greitai priimti sprendimą, kaip suvaldyti publiką ir tęsti renginį.
– Ar įsivaizduojate savo vietoje kitą pranešėją?
– Džiaugiuosi, kad kiekvienas naujas turnyras duoda kažką naujo. Kai tik turiu galimybę, visada analizuoju pasaulinio lygio ringo pranešėjų darbą, visada stengiuosi tobulinti dikciją, bendravimą su publika, darbo patirtį tiesioginiame eteryje. Pastebėjau tendenciją, kad daugelis žymiausių pasaulio ringo pranešėjų turi solidų amžiaus stažą. Be abejo, nė vienas nesame amžinas ar nepakeičiamas, bet aš mieliau įsivaizduosiu save ringe dar ir po 10 metų (šypsosi).
