Čempionai turės laimėti 5 kovas per dieną

Apie artėjantį čempionatą pasakoja Lietuvos kiokušin karatė federacijos garbės prezidentas, EKO viceprezidentas Romas Vitkauskas:

„Pasaulio karatė organizacija WKO, atsižvelgdama į mūsų šalies sportininkų laimėjimus ir puikią tarptautinių varžybų organizavimo Lietuvoje patirtį, suteikė teisę Lietuvai 2013 m. balandžio 13-14 dienomis Vilniuje surengti pasaulio karatė čempionatą.

Lietuvos nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba savo posėdyje 2011 m. spalio 25 d. pritarė šio pasaulio čempionato organizavimui Lietuvoje. Pasaulio karatė organizacija kas ketveri metai rengia pasaulio karate čempionatą vyrų ir moterų svorio kategorijose pagal karate kiokušin viso kontakto taisykles.

TAISYKLĖS. Varžybų taisyklės yra vienos sudėtingiausių tarp dvikovinių sporto šakų, viena kova gali trukti iki 9 minučių. Norint tapti pasaulio čempionu, teks laimėti 5 kovas per vieną dieną. Pagrindiniai vertinimo kriterijai: jėga, ištvermė, efektyvi ir reali karatė technika, kovos dvasia.

Pasaulio karatė organizacija vienija 85 šalis iš visų žemynų. 10-je regionų kelerius metus vyko atrankinės varžybos. Europos čempionatuose buvo varžomasi dėl 3 vietų į kiekvieną svorio kategoriją moterims ir 6 vietų į kiekvieną svorio kategoriją vyrams.

Lietuvai, kaip šaliai organizatorei, skirta po vieną papildomą  vietą į kiekvieną svorio kategoriją. Pasaulio karatė organizacijos renginiai Vilniuje vyks 8 dienas.

Atvyksta 144 sportininkai, 250 teisėjų ir trenerių, daugiau kaip 700 oficialių svečių. Pasaulio čempionatas vyks dvi dienas.  Balandžio 13 d. bus varžomasi dėl trijų aukso medalių vyrų lengvo svorio, moterų lengvo ir vidutinio svorio kategorijose.
 
Balandžio 14 d. – vyrų vidutinio ir sunkaus svorio bei moterų – sunkaus svorio kategorijose.

REITINGAI. Tris dienas truks Pasaulio karatė organizacijos generalinė asamblėja ir komitetų posėdžiai, tiek pat dienų ir Pasaulio karatė organizacijos atestacinis seminaras bei egzaminas.

Pasaulio karate organizacijos reitinguose Lietuva tarp 85 organizacijos šalių užima trečią-penktą vietą. Lietuvos karatistai šiuo metu – stipriausi Europoje: Senojo žemyno čempionatų aukso medalius per pastarąjį dešimtmetį yra iškovoję Donatas Imbras, Darius Gudauskas, Lukas Kubilius, Dmitrijus Aleksandrovas, Raimundas Paškauskas, Orestas Procas, Margarita Čiuplytė, Inga Mikštaitė, Rita Pivoriūnaitė, Diana Mačiūtė.

Tarp visų sporto šakų Lietuvoje karatė sportininkai pagal pasiekimus ir pelnytus medalius Europos čempionatuose yra tarp lyderių o pagal pasaulio čempionatų medalius – lyderių penketuke. Karatė – viena iš populiariausių sporto šakų Lietuvoje. Pagal masiškumą karatė Lietuvoje patenka tarp penkių masiškiausių sporto šakų.

PASIEKIMAI. Aukščiausi Lietuvos sportininkų pasiekimai pasaulio karatė čempionatuose pagal viso kontakto karatė kiokušin taisykles:

1996 m. pasaulio moterų karate čempionatas (JAV, Niujorkas) Asta Žirlytė, V vieta

1997 m.Japonija, Tokijas – Roma Mikšytė I vieta, Ona Jomantaitė, II vieta, Tomas Turčinskas, V vieta

2001 m. Budapeštas, Vengrija – Paulius.Klapatauskas, I vieta, Gediminas Tankevičius, II vieta, Jurgita Tumaitė, II vieta, Sandra Stanevičiutė, II vieta.

2005 m. Osaka, Japonija – Donatas Imbras, II vieta, Vytautas Viščius, IV vieta, Andžejus Milevskis, V vieta.

2009 m. (Sankt Peterburgas, Rusija) – Margarita .Čiuplytė, I vieta, Inga .Mikštaitė, III vieta.

Tiktai Tokijuje kas ketverius metus vykstančiuose pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionatuose, dar vadinamais karatė olimpiadomis, Donatas Imbras ir Margarita Čiuplytė yra iškovoję sidabro medalius, o Lukas Kubilius ir Inga Mikštaitė – ketvirtąsias bei Darius Gudauskas – šeštą vietas“.