Kasmetinio bušido turnyro „Siemens“ arenoje išvakarėse daugiausiai dėmesio sulaukė būtent H.Vikšraitis. Ir ne tik dėl to, kad jo laukė titulinė kova dėl KOK čempiono titulo. Svėrimų ceremonijos metu paaiškėjo, kad lietuvis sveria beveik 2 kg daugiau nei reikėtų (kovojo svorio kategorijoje iki 71 kg).
Kilo sambrūzdis, o 33-ejų metų priešininkas iš Rumunijos nesutiko žengti į ringą, kol Henrikas neįvykdys reikalavimų. Numesti papildomus 1,8 kg prireikė daugiau nei 5 valandų. Henrikas bėgiojo, šokinėjo, smūgiavo į kriaušę, kaitinosi karštoje vonioje ir netgi atsisakė daugiau nei penkmetį kruopščiai puoselėtos barzdos – tikėjosi, kad nukris bent 100 gr. Kirpimo procesą jis užfiksavo nuotaikingame vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo su gerbėjais.
„Barzda – ne koja, ataugs. Ar nesinorėjo plaukų nusikirpti? Ne, žmona iš namų išmestų“, – juokavo H.Vikšraitis.
Vakarop pasvėrus kovotoją dar kartą, svarstyklės jau rodė 71,2 kg. Lygiaverčių varžovų dvikova įvyko, tačiau ji nebuvo tokia graži, kokios įprastai būna H.Vikšraičio kovos. Jėgų dėl svorio metimo netekusiam lietuviui teko tausoti jėgas, nes laukė ne trys, kaip įprasta, bent penki varginantys raundai. Trūko užsivedimo, nuožmaus priešininko puolimo.
„Kas tas vaikas ringe“, – pokyčius, įvykusius dėl barzdos nukirpo, šmaikščiai įvertino Henriko gerbėjai arenoje.
Netgi kovotojo žmona Akvilė prasitarė neprisimenanti, kaip jos vyras atrodo be barzdos.
Užgrojo retas tokiame turnyre Lietuvos himnas. Vėliau H.Vikšraitis prisipažino, kad tai suteikė daugiau jaudulio: „Esu grynas lietuvis, Vikšraitis, kuris šliaužia kopūstu. Džiaugiuosi, kad visi kartu giedojome himną“.
Laimėjo svarbiausią kovą karjeroje
Nuskambėjus finaliniam gongui, į viršų kilo abiejų varžovų rankos, tačiau du iš trijų teisėjų pergalę skyrė tiksliau smūgiavusiam lietuviui. Rumunas Vitalie Matei po kovos ironiškai šypsojosi, o jo sekundantas rodė nykščiu žemyn. Išgirdęs teisėjų verdiktą, H.Vikšraitis trumpam parkrito ant ringo grindų. Ši kova, kaip teigė kovotojas, buvo bene svarbiausia jo karjeroje.
„Esu labai laimingas, tik nusivylęs, kad „nepadariau“ svorio. Maniau, kad per svėrimus viršsvoris bus mažesnis. Kovos išvakarėse turėjau numesti 2 kg. Tai padariau per 7 val. Drastiškas svorio metimas labai atsiliepė kovojant. Pavargau. Stengiausi balansuoti, raundas po raundo neišnaudoti visų jėgų. Nenorėjau nusibaigti greitai. Laikiausi distancijos. Šiaip planas buvo dominuoti.
Įsivaizduokit, kaip sunku yra per 1,5 mėn. numesti 16 kg.
Atvirai pasakysiu, prieš pusantro mėnesio svėriau 87 kg. Įsivaizduokit, kaip sunku yra per 1,5 mėn. numesti 16 kg. Žinoma, pats kaltas. Labai mėgstu cepelinus su grietine ir spirgučiais. Bet sportininkų dalia yra sunki. Nedominavau šioje kovoje taip, kaip ankstesnėse. Būčiau dominavęs, jei nebūčiau metęs svorio taip sunkiai. Pažadu, daugiau taip neapsileisti. Stengsiuosi prastai neatrodyti kovose. Cepelinai su spirgučiais bus tik retkarčiais. Siekiu aukštumų. Noriu, kad ir toliau žmonės su manimi norėtų nusifotografuoti“, – po kovos 15min prisipažino H.Vikšraitis.
Ypač moterims, tikėtina, smalsu: kaip per pusdienį atsikratyti dviejų nepageidaujamų kilogramų? Pasak kovotojo, tai padaryti „išvarant skysčius iš organizmo“, yra paprasta, o štai išlaikyti svorį – sunku.
„Kovos išvakarėse svėriau 71,2 , kovos dieną – jau 77 kg. O dabar, švenčiant pergalę, ir vėl cepelinai su spirgučiais manęs laukia, – šyptelėjo gero humoro jausmo nestokojantis Lietuvos kovotojas. – Varžovas nenorėjo sutikti kovoti net dėl to, kad 200 gramų svėriau per daug. Norėjo mane nualinti. Jam pavyko tai padaryti. 7 val. kankinausi fiziškai. Šiaip yra nerašytos taisyklės, kad varžovai sutinka su nedideliu priešininko viršsvoriu. Esu kovojęs ir su 5-8 kg sunkesniais kovotojais. Buvo dzin. Buvau jaunas, karštas, užsivežęs. Norėjau kovoti.“
Laimėjo, nes buvo tikslesnis
Vis dėlto, kovos metu jis patikino buvęs tikslesnis už varžovą. Leido šiam smūgiuoti į gynybą, rankos nuolat buvo priglaustos prie galvos.
„Jis smūgiuodavo tik į bloką. Ant dviejų rankų pirštų galiu suskaičiuoti, kiek tikslių smūgių varžovas pataikė. Iš mano veido nesimato, kad daug praleidęs. Ir šiaip nieko neskauda. O aš daug tikslių smūgių atlikau tiek rankomis, tiek kojomis. Džiugu, kad diržas liko Lietuvoje“, – teigė H.Vikšraitis, prisipažinęs, kad 5 raundus kovoti teko senokai.
Čempiono titulų jo sąskaitoje – daug, o štai diržas – tik antras. Pasak kovotojo, turėjo būti ir trečias, tačiau Kinijoje jį iš jo atėmė. Ši pergalė atpirko visus blogumus, kurie persekioja Henriką pastaruoju metu.
„Nekoks laikotarpis. Visų pirma dingo mylimas šuniukas. Buvo labai sunku emociškai susitaikyti su tuo. Kentėjau. Galiu prisipažinti, nes esu vargšas suvalkietis, kuris visuomet sako tiesą. Po to įsigijau kitą šuniuką. Iš prieglaudos. Bitę. Labai tuo džiaugiuosi, gaila, neleido į areną atsinešti.
Grįžtant prie blogumų, vėliau pavogė mašiną, svorio „nepadariau“, – daug problemų. O dar namie ir žmona žiežula (nusijuokė). Myliu savo žmoną, bet reikia per dantį patraukti kaskart, kad būtų dar geresnė. Džiaugiuosi, kad žmonės mane myli, nori nusifotografuoti, sveikinasi. Tuomet jaučiuosi ne kaip koks padla, kaip suvalkiečiai sako. Jaučiuosi esantis geras žmogus, pavyzdys jaunajai kartai“, – pasidžiaugė H.Vikšraitis.
