Prieš septynerius metus Londono olimpinėse žaidynėse kresnas kovingas jaunuolis iš Traksėdžių kaimo iškovojo bronzos medalį.
Bokso kategorijoje iki 60 kg tada E.Petrauskas užtikrino didžiausią savo laimėjimą per karjerą, praėjus aštuonioms dienoms po Rūtos Meilutytės laimėto olimpinio aukso.
Šią savaitę abu olimpiniai prizininkai traukiasi.
„Mano mintis baigti karjerą brendo anksčiau nei Rūtai. Ilgai laukiau, kad situacija pasikeis, bet niekas nesikeičia – tenka baigti karjerą“, – 15min ketvirtadienį sakė E.Petrauskas.
Po Londono olimpinių žaidynių savo trofėjų kolekciją dar papildė 2015 metų ir 2017 metų Europos pirmenybėse svorio kategorijoje iki 64 kg iškovotais bronzos medaliais.
Dabar jis traukiasi iš mėgėjų bokso ringo būdamas 27-erių.
E.Petrauskas jau pasirūpino raštais, kuriais informuoja apie karjeros pabaigą Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK). Boksininkas neslepia – oficialus atsisveikinimas olimpiniams prizininkams suteikia galimybę prašyti sportinės rentos, kurią šiuo metu sudaro 1026 eurai per mėnesį.
Tiesa, pagal įstatymą R.Meilutytė į ją galės pretenduoti pasibaigus sankcijoms dėl dopingo taisyklių pažeidimo (plaukikei gresia nuo 1 iki 2 metų diskvalifikacija dėl trijų prasilenkimų su dopingo kontrolieriais per 12 mėnesių laikotarpį), o E.Petrauskas rentos galės tikėtis iki teistumo ir paskui jam išnykus.
Pernai lapkritį Alytaus apylinkės teismas garsų šalies boksininką pripažino kaltu sumušus neįgalų vyrą 2017 metų vasario 28 dieną Alytuje, prie Dailidės ežero.
Dėl žandikaulio sulaužymo teismas paskyrė E.Petrauskui laisvės apribojimą vieneriems metams, bet boksininkas pirminį nuosprendį apskundė ir vis dar kovoja teismų ringe, tvirtindamas, jog nukentėjusį pirmą kartą pamatė teismo salėje, o kaltinimus išgalvojo jo buvusi mergina.
E.Petrauskas skuba tvarkytis rentos dokumentus, nes pajamų jam reikėtų nedelsiant.
– Evaldai, kokios priežastys pastūmėjo trauktis iš sporto būnant 27-erių?
– Tautinis olimpinis komitetas dėl pirmojo teistumo sustabdė stipendiją. Bokso federacija nebemoka treneriui (Vladimirui Bajevui) atlyginimo jau daugiau nei metus, salės nebenuomoja. Nebeturiu sąlygų treniruotis ir ruoštis varžyboms.
Nėra prasmės toliau stengtis ir kovoti dėl Lietuvos, nes niekas nebepadeda.
Dar treniruojuosi, nes tai dariau daug metų, ir ketinu toliau kovoti. Tačiau tikrai nebesivaržysiu olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos pirmenybėse.
– Ar tai dėl teismo proceso nerandate sutarimo su bokso federacija ir LTOK?
– Atrodo, kad federacija nori išvesti trenerį iš bokso. Jis laikėsi, nes buvau patekęs į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Tačiau dabar kvepia teismais, kad treneris gautų atlyginimą, nes jis treniravo mane ir pernai, dalyvavome varžybose.
LTOK sureagavo labai karštai ir stipriai dėl teismo pirmojo nuosprendžio. Man neliko kitos išeities, nes vis sunkiau galą su galu sudurti.
Todėl paprašiau rentos, kurios nusipelniau dėl olimpinio medalio. Taip gausiu kažkiek pinigų, bus lengviau gyventi.
– Parašėte prašymą dėl rentos?
– Jau parašiau pareiškimą Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, kad palieku sportą, o taip pat prašymą į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl rentos.
– Kokioje stadijoje dabar yra teismo procesas?
– Dar niekas nesibaigė. Esu apskundęs nuosprendį. Buvo keturi teismo posėdžiai, bet praktiškai nieko neįvyko. Mane kaltinantis vaikinas yra pripažintas nepakaltinamu, bet jis atėjo į teismo posėdį vienas, be jokio advokato. Teismas iškart nukėlė posėdį. Dabar vyko jau ketvirtasis teismo posėdis – jame pasirodė prokuroras iš Alytaus, mano advokatas paprašė jį nušalinti, nes jis yra nešališkas. Rugpjūtį bus kitas teismo posėdis – gal dar nusikels tolyn. Aš nežinau, kada bus pabaiga, bet laukti toliau nematau tikslo.
– Jūs skubate baigti karjerą, nes sportinė renta jums priklausytų iki teismo galutinio nuosprendžio?
– Žinoma. Reikia kažkaip gyventi. Neisiu dirbti tokio darbo, kokio nemoku. Aš moku tik boksuotis, tai įrodžiau ne kartą, atvežęs daug garbingų medalių Lietuvai.
Aš ieškojau rėmėjų, bet niekas nenori manęs remti. Mano įvaizdis žiniasklaidoje dabar yra toks, kad mane laiko žiauriu smurtautoju. Niekas nenori manęs remti ar man padėti.
Su treneriu ir Vilniaus federacijos bokso prezidentu bandome kabintis į gyvenimą, nes reikia galvoti apie ateitį.
– Koks jūsų planas – kur toliau ketinate varžytis: bušido ringe ar profesionaliose kovose?
– Kol kas neįsivaizduoju. Žiūrėsime. Gal kažkas ką nors pasiūlys? Gal bus kovų „Siemens“ arenoje.
Visur įmanoma užsidirbti, jei dirbsi. Tačiau tai bus jau ne mėgėjų bokse.
– Jums tai sunkus sprendimas, ilgai apie tai galvojote?
– Viskas brendo ilgai. Tariausi su tėvais, su žmona, su kitais. Norėjau sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, pasiekti Lietuvos rekordą. Tačiau jau priėmiau tokį sprendimą, kad atgal nebegrįšiu.
– Ko labiausiai trūks paliekant olimpinį ringą?
– Man labai gaila. Labai patiko mėgėjų boksas, jame pasiekiau tiek, kiek nė vienas kitas boksininkas nepasiekė šaliai atgavus Nepriklausomybę. Norėjau ir toliau siekti, bet tikslo toliau kovoti gaunant 450 eurų atlyginimą nėra.
Iš federacijos gaudavau 450 eurų atlyginimą. Sudėtinga gyventi, kai reikia mokėti ir paskolą, alimentus, pačiam gyventi, sportuoti.
Prašiau, rašiau prašymus į LTOK, kad nenuimtų olimpinės stipendijos, nes teismo nuosprendis dar neįsigaliojo. Tačiau jie nekeitė savo sprendimo.
Trečiadienį nusiunčiau raštą, kad baigiu karjerą mėgėjų bokse.
– Kaip dabar vertinate tas klaidas, kurių neišvengėte po Londono olimpinių žaidynių?
– Buvo klaidų, žinoma. 2013 metais Palangoje viešoje vietoje išgėriau alkoholio, apipyliau mergaitę alumi – tai labai pakeitė visuomenės ir Tautinio olimpinio komiteto nuomonę apie mane. Tačiau man tebuvo 20 metų – aš gerai nesuvokiau, ką reiškia būti olimpiečiu.
– Dabar dar laikotės teiginių, kad 2017 metais nebuvote Alytuje per muštynes, kuriomis esate kaltinamas?
– Žinoma. Buvusi draugė sugalvojo planą, kaip sugriauti mano gyvenimą ir jai puikiai pavyko. Turiu pripažinti: taip, šaunu, tau pavyko.
Aš dar kartą galiu pasakyti: pirmą kartą tą vaikiną pamačiau, kai jis atėjo į teismo posėdį. Mergina pasakė, kad sugriaus man gyvenimą. Buvau naivus, nes netikėjau, kad mane gali pripažinti kaltu. Tai – žiauru.
– Ar dar tikitės, kad teismas gali patenkinti jūsų skundą?
– Po pirmojo nuosprendžio jau nelabai. Sunku kažką pakeisti, nors iki šiol tikiuosi, kad teisybė turi nugalėti. Žmogus išgalvojo ir jiems viskas pavyko.
Dabar griūva visas mano gyvenimas. Visi žmonės vėl nužemins, dabar vis vaizduojamas negatyviai.
– Jaučiate tai iš aplinkinių?
– Jaučiu tai viešoje erdvėje. Bandžiau vesti asmenines bokso treniruotes, bet niekas pas mane neateina. Kiti nėra tiek pasiekę, nėra tapę net Lietuvos čempionais, bet jie treniruoja daug žmonių. Tačiau pas olimpinį prizininką niekas neina.
