Praėjus vos keletui dienų po čempionato, neseniai dvidešimtąjį gimtadienį atšventęs boksininkas sako esantis labai laimingas: „Anksčiau varžybose man dažnai nepasisekdavo, vis suklupdavau ir trūkdavo labai mažai, einant medalių link.“
Šis kartas, matyt, buvo laimingas, nes suklupo jis tik finalinėje kovoje, kur teisėjų sprendimu nusileido bulgarui S.Chamovui. Apie tai, kaip ruošėsi šiam čempionatui, ką jaučia dabar ir ateities planus, jaunasis sporto klubo „Gaja“ auklėtinis sutiko papasakoti visiems kovinio sporto mėgėjams.
– Kokios nuotaikos po ką tik pasibaigusio Europos Sąjungos šalių bokso čempionato?
– Nuotaikos, žinoma, puikios, bet vis dėlto labai norėjau ir tikėjausi parsivežti auksinį medalį.
Visur ir visada galvoju tik apie auksą, kitos medalių spalvos man nepatinka
– Papasakokite, kaip vyko pasiruošimas šiam svarbiam startui?
– Viskas prasidėjo nuo fizinio pasiruošimo ir ištvermės didinimo namuose, Kaune. Tuomet nusprendėme pakeisti aplinką ir išvykome treniruotis į Kirgizstano kalnus (stovykloje dalyvavo sportininkai iš Kirgizstano, Turkmėnistano, Rusijos, Kinijos ir Lietuvos). Pasiruošimo laikui einant į pabaigą, su kolegomis boksininkais dirbome laisvose kovose (sparinguose), kad pamatytume ir ištaisytume klaidas. Kaip sakoma, sunku treniruotėse, lengva kovoje.
– Ar prieš išvykstant į čempionatą domėjotės būsimais priešininkais?
– Nemėgstu analizuoti ar domėtis kažkuo anksčiau laiko, viską išsiaiškinu ringe (šypsosi).
– Bulgarijoje jums tai visai neblogai sekėsi, iki paskutinės kovos... Ar tikėjotės tokio teisėjų verdikto po kovos su vietiniu S.Chamovu?
– Ne paslaptis, kad Bulgarijoje laimėti prieš bulgarą sunku, nes visi namuose nori turėti čempioną. Bet, kas buvo tas buvo, svarbu eiti tolyn.
– Kokius tikslus buvote išsikėlęs prieš čempionatą?
– Visur ir visada galvoju tik apie auksą, kitos medalių spalvos man nepatinka (juokiasi).
– Koks jausmas apėmė, kai sužinojote, kad į Lietuvą parvešite tikrai svarbų medalį bokso istorijoje?
– Anksčiau varžybose man dažnai nepasisekdavo, vis suklupdavau ir trūkdavo labai mažai, einant medalių link. Tad šį kartą jaučiuosi neapsakomai laimingas, iškovojęs sidabrą.
– Kas buvo sunkiausia einant sidabro medalio link?
– Nebuvo nieko sunkaus, nes tuo metu mintys sukosi tik apie kovas ir jų laimėjimą.
– Ar švenčiate tokias pergales?
– Nešvenčiu. Jos tik paskatina mane žengti toliau ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Tai geriausia dovana sau.
2015 metai bus labai sunkūs, laukia atranka į olimpiadą. Tai mano ir trenerio svajonė, todėl padarysiu viską, kad ten patekčiau!
– Kas jus labiausiai įkvepia ir motyvuoja?
– Mėgstu skaityti įvairias motyvuojančias citatas. Dažnai prieš kovas paskaitau ir jaučiu, kad galiu padaryti labai daug.
– Kiek laiko skirsite poilsiui po čempionato?
– Na, poilsio šį sezoną beveik neturėjau, todėl, manau, bent savaitę leisiu sau atitrūkti nuo visko, kad pasiilgčiau bokso ir vėl galėčiau dirbti su didele ugnele bei noru.
– Kaip geriausiai atsipalaiduojate?
– Mane ramina draugų ir artimų žmonių kompanija. Su jais visuomet pailsiu.
– Kokie jūsų ateities planai?
– 2015 metai bus labai sunkūs, laukia atranka į olimpiadą. Tai mano ir trenerio svajonė, todėl padarysiu viską, kad ten patekčiau!
– Ar jums lieka nors kiek laisvo laiko?
– Jo turiu tikrai nedaug, bet kam reikia, visuomet atrandu (šypsosi).
– Kieno palaikymas pasiruošimo ir varžybų laikotarpiu jums svarbiausias?
– Šeimos narių, draugų ir draugės. Be abejo, negalima pamiršti ir trenerio (V. Bružo), kuris visuomet būna šalia ir tiki manimi.
– Ko palinkėtumėte sporto aistruoliams ir savo gerbėjams?
– Visų pirma, labai noriu padėkoti už palaikymą. O palinkėsiu siekti savo užsibrėžtų tikslų, nes mes neturime jokių ribų ir galim viską!
