– Daugirdai, kaip vertini šį sezoną? Kas labiausiai per šiuos metus tave nudžiugino ir kas labiausiai nuvylė?
– Kiekvieni metai – kaip naujas knygos puslapis, visą laiką randi ką nors naujo, įvertini per metus įgytas žinias, patirtį. Sporto metai buvo pakankamai geri, atsižvelgiant į įgautą sportinę formą, varžybų rezultatus, tačiau iki pagrindinio metų plano įgyvendinimo pritrūko šiek tiek sėkmės.
– Kokia pergalė šiemet tau buvo pati svarbiausia?
– Vertinant pergales ringe, sunku būtų išskirti konkrečią kovą, tačiau kartais nedidelės pergalės kovojant su savimi gali būti naudingesnės ir įsimintinesnės. Kalbu apie sąmonės ir pasąmonės perversmą, kai imiesi to, ko niekada nesi daręs, palauži save ir pasieki norimą rezultatą (pvz., boksavimosi stiliaus keitimas, technikos lavinimas ir pritaikymas ringe).
– Kas per šiuos metus pasikeitė Lietuvos bokso padangėje? Lietuvos boksas eina į priekį ar stovi vietoje?
– Apie Lietuvos bokso ateitį jau galime spręsti iš jaunųjų boksininkų rezultatų šiais metais. Iškovoti du aukso medaliai jaunimo olimpinėse žaidynėse iš tiesų įrodo, kad jaunoji karta yra stipri, o treneriai visiškai prisitaikę prie naujų bokso taisyklių ir gali kelti bokso lygį Lietuvoje. Tarp suaugusiųjų taip pat buvo iškovota daug pergalių turnyruose. Ši sporto šaka laikui bėgant tikrai atgaus savo vardą. Vis dėlto apmaudu, kad dabartinei valdžiai sportas dažniausiai reiškia tik krepšinį – kartais jaučiame, kad nesame reikalingi arba kad dėl vietos po saule turime kautis ne ringe, o savivaldos koridoriuose... Tuo tarpu deputatai abstrakčiai kalba apie jaunimo užimtumo svarbą.
– Koks, tavo nuomone, yra Lietuvos bokso veidas?
– Lietuva visą laiką turėjo ir turi stiprių boksininkų, tik neturi galimybės žmonėms pateikti informacijos apie sportininkus, nuolat pasiekiamus rezultatus, apie boksą kaip sporto šaką. Kitaip tariant, nėra tinkamos vadybos bei lėšų tokiems dalykams. Dėl to vizualiai boksas suprantamas kaip sporto šaka, kurią pasirenka tik jaunuoliai, nesugebantys nieko, tik daužyti vienas kitam galvas. Tačiau pastudijavę šios sporto šakos subtilybes daugelis susidomi boksu kaip sporto šaka ir pradeda viską vertinti visiškai kitaip. Bokso šaknys Lietuvoje per daug giliai ir tvirtai įsitvirtinusios, kad boksas būų visiškai pamirštas. Ši sporto šaka buvo ugdoma dešimtmečius ir žinios perduodamos iš kartos į kartą, tad bokso lygis Lietuvoje gali tik augti.
– Kiek dėmesio mūsų šalyje sulaukia ši sporto šaka?
– Apie Lietuvos boksą ir šios sporto šakos atstovus iš tiesų žino tik maža dalelė Lietuvos gyventojų. Tačiau vis daugiau žmonių stengiasi jį atgaivinti ir prisidėti prie šios sporto šakos populiarinimo. Žmonės tikrai vertina sportininkų darbą, jų pasiektus ir siekiamus rezultatus. Pagrindinės bokso sporto bazės yra Kaune bei Vilniuje, tačiau taip yra ir dėl to, kad didmiesčiuose lengviau siekti užsibrėžto tikslo, tad iš įvairių mažesnių miestų bei miestelių stiprūs boksininkai atvažiuoja tobulėti į didmiesčius. Boksu užsiima įvairių specialybių žmonės. Tuo įsitikinau atidaręs savo bokso sporto klubą. Dauguma paklausti, kodėl sportuoja, atsako: pabandžiau ir tikrai nesinori rinktis kitos sporto šakos. Čia treniruojami visi kūno raumenys, jėga, ištvermė, greitis ir jaučiama relaksacija, atsipalaidavimas po darbo dienos.
– Kokias tu turi sąlygas treniruotis? Ar kaip geriausias Lietuvos boksininkas turi išskirtinių sąlygų?
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Daugirdas Šemiotas |
– Manau, sąlygos visą laiką gali būti blogos, jei tingi sportuoti. Aš neturiu kuo skųstis, tik gal tinkamų partnerių trūkumas trikdo treniruotes ir pasirengimą. Geriausias Lietuvos boksininkas (šypsosi). Skamba gražiai, nors į šį titulą gali pretenduoti ne vienas Lietuvos boksininkas, bet, kad ir kaip būtų, aš laimingas, jog pelniau šį titulą. Kiekvienam malonu sulaukti skambučių, sveikinimų ir pagyrimų iš artimųjų, draugų bei pažįstamų, nors tai ir yra laikinas dalykas.
– Ar niekada nesigailėjai pasirinkęs šią sporto šaką?
– Manau, visiems žmonėms būna akimirkų, kai susimąsto, o kas būtų, jei būčiau pasirinkęs kitą gyvenimo kelią. Galbūt būčiau be galo turtingas ir laimingas, o gal atvirkščiai, ieškočiau, iš ko pasiskolinti pinigų maistui... Į tuos klausimus niekada nebus atsakymų, nes viskas, kas vyksta žmogaus gyvenime, yra planuojama kažkieno iš aukščiau. Tad jeigu taip yra, taip ir turi būti. Aš klausau savo širdies balso ir esu linkęs pasikliauti likimu. Jeigu taip yra, vadinasi, taip turi būti.
Boksas, sakyčiau, yra sporto šaka, kurią turėtų rinktis labai valingi, stiprūs tiek fiziškai, tiek morališkai ir psichologiškai žmonės. Jeigu prie šio asmens savybių derinio dar pridėtume kažkiek sveiko azarto, vikrumo, koordinacijos ir nuovokumo – turėtume labai perspektyvų sportininką.
– Kaip tavo pasirinkimą būti profesionaliu boksininku vertina artimieji?
– Artimieji tam ir yra artimieji, kad palaikytų visada: ir džiaugsmo, ir liūdesio akimirkomis.
– Gyveni tik iš bokso ar turi ir kitą pragyvenimo šaltinį?
– Šiuo laikotarpiu sunku beveik visoms sporto šakoms. Sportininkai, Lietuvos olimpinės rinktinės nariai, priversti ieškoti papildomų pajamų, nes iš suteikiamos stipendijos tikrai išlaikyti save bei šeimą neįmanoma. Priimti atitinkami sporto įstatymai dar labiau apsunkino sportininkų gyvenimą; sportininkas, išvykęs į varžybas ar stovyklą, netenka dalies savo maistpinigių ar stipendijos. Tai automatiškai skatina sportininkus vengti stovyklų ir taip sutrikdyti visavertį rengimąsi svarbioms varžyboms. Jau turime nemažai pavyzdžių, kai perspektyvūs sportininkai meta užsiėmimus ir dėl to, kad užsidirbtų duonos kąsniui, išvyksta dirbti į užsienį, o sportas lieka tik laisvalaikio užsiėmimas. Tokių problemėlių yra ir daugiau.
Sportas – nacionalinio pasididžiavimo įsikūnijimas, vienybės šaltinis ir tuo pačiu mechanizmas, naudojamas politiniams tikslams pasiekti, tiek konkrečioje valstybėje, tiek tarp skirtingų valstybių. Dėl to nusprendžiau dalyvauti savivaldybės rinkimuose ir pataisyti sporto problemas. Pasirinkau Krikščionių partiją, nes ten subūrėme buvusių ir dabartinių sportininkų komandą, kurie palaiko mano nuomonę, mintis apie sportą. Labai tikiuosi, kad artėjantys savivaldų rinkimai lems galimybę realizuoti siekius. Be to, papildomų lėšų užsidirbu ir iš savo bokso klubo.
– Kuo tave labiausiai žavi boksas? Ir kokia yra blogoji šio sporto pusė?
– Tai yra individuali sporto šaka, kur padėti iš šono niekas negali. Atsakingas esi tik pats už save. Ugdomas žmogaus charakteris bei požiūris į gyvenimą, į kilusius sunkumus. Blogoji, reikalaujanti daug stiprybės pusė – svorio metimas. Tai tikrai sunku. Kai sportininkas baigia profesionaliai sportuoti, daugumai labai sunku persiorentuoti į kitą sferą, kai esi įpratęs matyti tik sporto salę.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Daugirdas Šemiotas |
– Ar Lietuvoje boksininkai turi šansų prasibrauti į pasaulio elitą?
– Tikrai taip.
– Ar tu turi tokių svajonių?
– Žinoma, tik svajonės turi likti su manimi, nes kitaip niekada neišsipildys...
– Kokie tavo, kaip boksininko, tikslai?
– Pagrindinis tikslas šiuo metu yra iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes, o paskui kelsime kitus tikslus...
Daugirdo Šemioto laimėjimai:
Jaunių Lietuvos čempionas
Jaunimo Lietuvos čempionas
1999 m. pasaulio jaunimo čempionato 5 vietos nugalėtojas
2000 m. Europos jaunimo čempionato sidabro medalio laimėtojas
5 kartus Lietuvos bokso čempionas
2005 m. pasaulio bokso čempionato 5 vietos nugalėtojas
2007 m. pasaulio bokso čempionato bronzos medalio laimėtojas
2008 m. olimpiados dalyvis
Daugelio tarptautinių turnyrų čempionas ir prizininkas
