Lietuvą šiame čempionate atstovavo du tradicinio karate do klubo „Lūšis“ sportininkai – Hermis Dranevičius ir Dalius Dulevičius. Abu sportininkai kovojo indvidualiose rungtyse. Šie sportininkai Lietuvai iškovojo net 3 medalius ir per plauką liko nuo ketvirtojo: individualioje kumite (laisva kova) rungtyje, kurioje nėra jokių svorio apribojimų pasaulio vicečempiono titulą iškovojo Hermis Dranevičius, o fuku – go (rungtis, kurioje viename rate atliekama kata (forma), o ją laimėjus kitame rate kovojama kumite (laisvoje kovoje)) rungtyje abu sportininkai iškovojo bronzos medalius. Taip pat sėkmingi buvo ir Daliaus Dulevičiaus startai individualioje kata rungtyje, kurioje sportininkas papuolė į finalus, tačiau ten liko ketvirtas. Trumpai pakalbinome abu sportininkus bei jų trenerį.
Į klausimą, ko pritrūko iki pasaulio čempiono titulo, Hermis Dranevičius atsakė labai trumpai: „Teisėjų komandos darbo meistriškumo ir nešališkumo. Finale susitikau su Italijos sportininku. Italai toje organizacijoje turi labai didelį svorį, yra pakankamai arogantiški ir tai jaučiasi visur, net ir ant tatamio. Turi būti keliomis galvomis aukštesnis, kad teisėjų sprendimai būtų palankūs tau. Turbūt daug ką pasakys šis faktas, kad po finalinės kovos visų šalių sportininkai, jų treneriai sveikino tik mane, net ir tie, kurie asmeniškai man pralaimėjo aštuntfinaliuose, ketvirtfinaliuose bei pusfinalyje. Visi po kovos priėję sakė tą patį – teisėjų darbas šioje kovoje buvo sveiku protu nesuvokiamas. Net patys italų komandos sportininkai po kovos priėję prie manęs sakė, kad tu esi tikrasis čempionas".
Tačiau smagiausia dalis, pasak pašnekovo, kad po kovos patys italai tarpusavyje emocingai ginčijosi su čempiono bičiuliais, dėl jų nuomone, neteisingo kovos rezultato.
H.Dranevičius manymu, jam reikėjo būti tiesiog dar geresniam ir padaryti daugiau, kad klausimų teisėjams nekiltų, kaip nekilo atkretamosiose kovose, kurias visas jis baigė pergalėmis anksčiau laiko (ippon‘ais). „Puikios patirtys, jokių traumų ir daug minčių, kur dar galiu tobulėti. Manau tai ir yra svarbiausia, nes į varžybas mes važiuojame mokytis, suprasti savo klaidas, o ne laimėti".
Kovotojo teigimu, pergalės yra tik įdėto teisingo, nuoseklaus ir kryptingo darbo pasekmė. Smagu laimėti, tačiau iš pralaimėjimų išmokstame daugiau, nei iš pergalių. Todėl gyvenime susikoncentruoti reikia tik į tai, ką gali pakeisti ir nekreipti dėmesio į dalykus, kurių įtakoti negali. O pakeisti mes galime tik save.
Dalius Dulevičius, kuriam šis pasaulio tradicinio karate do čempionatas buvo pirmasis, irgi pasidalino savo mintimis ir emocijomis. Jis prisipažįsta, kad sunkiausia buvo priimti sprendimą dalyvauti ir pasitikrinti savo jėgas su geriausiais planetos sportininkais.
Kokios emocijos aplankė ruošiantis čempionatui ir jo metu? „Pirminė emocija ir bene stipriausia – baimė. Baimė išeiti iš komforto zonos, baimė aplaužyti ragus savo Ego, baimė diskredituoti save ir klubą, kuriam atstovauju, bendraminčius. Galų gale mano amžius jau toks (39 m.), kai natūraliai kyla klausimas – ką aš čia tokiame amžiuje darau?"
Tačiau sportininkas neslepia, kad kita labai svarbi emocija – pasididžiavimas, kad kartu žengi ant tatamio su pačiais geriausiais pasaulio sportininkais. Ir tau pasidaro visai nesvarbu, kaip baigsis ta kova. Pasineri tik į tą konkretų momentą ir esi su oponentu, kuris yra vienas geriausių pasaulyje. Ir su juo ne kavą geri kažkur neformalioje aplinkoje. Su juo eini kovoti.
„Nerealus jausmas! Na, o įspūdžiai nuostabūs: akiračio praplėtimas, tiek tiesiogine prasme su jais kovojant ant tatamio, tiek neformalia prasme – po kovos bendraujant lyg niekur nieko. Ir visai nesvarbu, kad prieš keletą minučių vienas kitą kaip reikiant apkūlėm, – su šypsena pasakoja Dalius. –Tad dar kartą sau patvirtinau ir tikrai galiu padrąsinti visus – niekada nevėlu pradėti daryti tai, apie ką svajojai! Vieni didžiausių gyvenimo nuotykių mus aplanko netikėtai, jei mes kryptingai judame savo svajonės link,“ – apibendrino savo įspūdžius Dalius Dulevičius.
Sportininkų treneris ir mokytojas, juodo diržo, 6 Dan’o meistras, Giedrius Dranevičius neslėpė pasididžiavimo savo auklėtinių rezultatais: „Pirmą kartą savo, kaip trenerio 30 metų istorijoje, išleidau auklėtinius į tokio masto renginį vienus. Prisipažinsiu, truputėlį buvo neramu. Tikrai žinau, kaip laiku pasakytas žodis gali pakeisti kovos eigą ar padėti nusiraminti prieš kovą. Tačiau mano tikslas buvo ir yra auginti stiprias ir savarankiškas asmenybes. Aš net prie vaikų varžybų metu stengiuosi neprieiti, kad jie išmoktų patys savarankiškai priimti sprendimus, susikaupti, analizuoti klaidas ir pasirengti kovai. Rezultatai kalba patys už save ir jie tikrai puikūs, o svarbiausia, kad išaugo savarankiški ir stiprūs žmonės".
G.Dranevičius prisipažįsta, kad jį kaip ir anksčiau, taip ir dabar labiausiai domina pats ugdymo procesas – ką mes supratome ir ko galime pasimokyti iš padarytų klaidų tradicinio karate pasaulio čempionate. Ties tuo treneris ketina koncentruotis artimiausiame laikotarpyje, kad galėtų tobulėti toliau.
