Barzdotasis „Sparta Gym“ atstovas, dažnai vadinamas stilingiausiu Lietuvos kovotoju, pusfinalyje išvargo pergalę prieš olandą Shonzinyo Abeną, o finale susitvarkė su Mindaugu Narausku. Šis pirmoje kovoje eliminavo Jordy Laretą iš Surinamo.
„Jaučiuosi gerai, bet pirma kova man sutrukdė visus reikalus. Gal nuvertinau varžovą. Norėjau tą kovą greičiau užbaigti, ir tai man pakišo koją. Varžovas buvo nestandartinis, labai judriai lankstėsi. Tai išmušė mane iš vėžių ir labai nuvargino, todėl antroje kovoje man buvo sunkoka“, – kalbėjo H.Vikšraitis.
M.Narauskas, kuris į ringą pėdino skambant Remigijaus Morkevičiaus naudotai muzikai, varžovą iš Surinamo sudorojo žaibiškai, todėl į „KOK World Championship“ finalą žengė išnaudojęs gerokai mažiau jėgų. Finale bandė tuo pasinaudoti – kovą pradėjo kur kas aktyviau. H.Vikšraitis stengėsi kovoti kantriau ir išlaukti savo progų. Jam tai pavyko.
H.Vikšraitis pratrūko antrajame raunde – nuo smūgių į korpusą M.Narauskui susigūžus prie ringo virvių teisėjas užfiksavo nokdauną. Trečiame raunde H.Vikšraitis jau turėjo fizinių jėgų persvarą ir dominuodamas užbaigė kovą.
„Manau, patirtis padarė savo. Jis dar jaunas, dar daug kur tobulėti turi. Aišku, aš irgi dar jaunas, man tik 25-eri, bet patirties esu sukaupęs daugiau. Mindaugas kietas kovotojas, bet šįkart aš buvau kietesnis. Tikiuosi ateityje dar susitiksime“.
„Finale atsipalaidavau, tiesiog dirbau savo darbą, kokį esu įpratęs dirbti per treniruotes. Ir šįkart klausiau trenerio“, – tęsė H.Vikšraitis, kuriam vis dėlto labiau įsiminė ne finalas, o netikėtai sunkiai vykęs pusfinalis.
„Nesitikėjau, kad olandas bus toks geras. Dabar tiems žmonėms, kurie sako, kad visi į turnyrą atvežami lietuvių varžovai yra kaip „mėsos“, norėčiau paprieštarauti. Čia tikrai geri varžovai“.
I.Barysas: sveikata svarbiau nei noras kovoti
Ignas Barysas savo gerbėjus yra pripratinęs prie greitų pergalių. Bet šeštadienio vakarą „Siemens“ arenoje žiūrovai nieko panašaus neišvydo. Kovoje su pasaulio pankrationo čempionu Konstantinu Skordouliu I.Barysui teko gerokai pavargti.
Pirmajame raunde graikas dažniau atsidurdavo patogesnėse pozicijose – skausmingo veiksmo parteryje nepavykdavo atlikti, todėl smūgiais bandė nuvarginti gulintį lietuvį. I.Barysui pavyko atlaikyti smūgių krušą ir išsivaduoti. Kova baigėsi antrajame raunde, kai I.Barysas sugebėjo atlikti kojos laužimo veiksmą.
Sėkmingai atlikęs skausmingą veiksmą I.Barysas lėtai kilo nuo ringo grindų ir tik kukliai šyptelėjo – paprastai šis kovotojas pergales švenčia labai emocingai, bet firminio suktuko ore šįkart neatliko. Prieš kovą sirguliavęs I.Barysas po pergalės pažadėjo, kad daugiau niekad į ringą nelips neišsigydęs ligos.
„Džiaugiuosi, kad parodžiau tikro kovotojo dvasią. Nes po pirmo raundo nežinojau, kaip bus. Bet radau savy tikro kovotojo jėgų. Ir smūgių nemažai praleidau, ir imtynėse daug jėgų išnaudojau, bet, manau, pasielgiau kaip tikras kovotojas, ne kartą išsisukdamas iš pavojingų situacijų“.
Prieš kovą sirguliavęs I.Barysas po pergalės pažadėjo, kad daugiau niekad į ringą nelips neišsigydęs ligos.
Žinote, mūsų tauta tokia – myli tik laimėtojus, o pralaimėtojus nurašo
„Gaila, kad ne viską galėjau atlikti, kaip norėjau. Tas jausmas, kai matai, ką reikia atlikti, bet negali. Kai matai, kad jis netaisyklingai stovi ir tu gali prasmūgiuoti, bet nekyla rankos. Negali sau pasipriešinti. Nori, bet negali rankų pakelti. Plaučiai pilni, negali išsikvėpti“, – kalbėjo I.Barysas.
„Net apšilimą darydamas pajutau, kad neturiu jėgų. Mačiau susirūpinimą trenerių veiduose, nors jie stengėsi to neparodyti. Ši patirtis man pridės pasitikėjimo savimi, bet sirgdamas ar po ligos, sakiau, daugiau nežengsiu į ringą ir kažko neįrodinėsiu, nes po to gali labai daug kainuoti. Svarbiausia, kad nenuvyliau trenerių ir sirgalių. Kokia bebūtų, pergalė yra pergalė. Šiandien tai svarbiausia. Žinote, mūsų tauta tokia – myli tik laimėtojus, o pralaimėtojus nurašo“.
T.Pakutinskas nusivylė gavęs kitą varžovą
Nepatenkintas savo kova buvo ir Tomas Pakutinskas. Ne tik kova – sportininkas pasakojo, kad prieš kovą susidėliojo virtinė neigiamų dalykų, kurie išbalansavo ir demotyvavo.
T.Pakutinsko varžovas šioje kovoje turėjo būti Ishii Satoshi iš Japonijos, tačiau šis dėl kaklo traumos negalėjo atvykti į Lietuvą. Likus kelioms dienoms iki turnyro T.Pakutinsko varžovu buvo parinktas įspūdingo stoto ukrainietis Jurijus Procenko, sveriantis 122 kg.
„Nesu patenkintas, kaip viskas baigėsi. Turnyrui labai stipriai ruošiausi. Ruošiausi kovai su japonu, ruošiausi kitaip dirbti. Likus kelioms dienoms sužinojau, kad varžovą pakeitė – dingo ūpas, net į treniruotes nėjau“, – neslėpė T.Pakutinskas.
„Apmaudu, ir tai, kad tiek daug ruošiausi, bet viską sugadino liga. Temperatūros, gripai, lašelinės. Prieš savaitę dar nosį per treniruotę sulaužė. Todėl labai saugojausi, kad tik nepraleisčiau smūgio į nosį“, – vardino kovotojas, ramiai sėdėdamas užkulisiuose ir gurkšnodamas kolą.
Tik prasidėjus kovai J.Procenko vos neišvertė lietuvio iš ringo tikrąja to žodžio prasme, tačiau netrukus jau pačiam ukrainiečiui parteryje teko gintis nuo T.Pakutinsko smūgių. Ne vienas T.Pakutinsko varžovas tokioje situacijoje kapituliuodavo, tačiau Ukrainos meškinas ne tik atsilaikė, bet ir perėmė iniciatyvą.
Perėjęs į viršutinę poziciją J.Procenko galingais gniaužtais suspaudė T.Pakutinsko galvą, tačiau užbaigti veiksmą akivaizdžiai stokojo jėgų. T.Pakutinskas tokiuose pat spąstuose atsidūrė dar kelis kartus, bet situacija kartojosi – ukrainietis tiesiog neturėjo jėgų.
J.Procenko atėmė amą iš „Siemens“ arenos publikos pakeldamas T.Pakutinską į viršų it bulvių maišą, tačiau retas tokiose kovose metimas didelės naudos neatnešė. Vis dėlto įveikti varžovą parteryje T.Pakutinskas didelių šansų neturėjo. Kovos pabaigoje lietuvis bandė išnaudoti geresnį fizinį pasirengimą ir laimėti kovą stovėsenoje, tačiau smūgiai tikslo nepasiekė. Teisėjams neliko nieko kito – tik paskelbti lygiąsias.
„Visą laiką bandžiau stovėsenoje dirbti ir į parterį nesileisti. Kai pirmą kartą į parterį nusimetė, maniau, kad jau viskas, bet iš tikrųjų jis ten nieko nedarė – pats tik ilsėjosi. Imtynėse stengiausi jėgų neeikvoti, norėjau laimėti smūgiai, bet galva jo guminė. Labai atsparus smūgiams. Atrodė, pataikiau, bet nekrito“, – kalbėjo T.Pakutinskas, ir pridūrė:
„Kitą kartą kris. Niekur nedings, dar turės atvažiuoti“.
