Atsigauti po traumų, išsigydyti nugaros ir sąnarių skausmus G.Tankevičius padeda ir profesionaliems sportininkams, ir mėgėjams.
Maža to, jis yra ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinės gydytojas. Visgi šį savaitgalį visas jo dėmesys bus sutelktas į Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiančias karatė meistrų kovas.
Kaunietis rūpinsis sportininkų medicinine priežiūra, taip pat bus antidopingo komisijos narys.
Jam tokia patirtis nebus pirmoji. Anot G.Tankevičiaus, nors iš pirmo žvilgsnio karatė yra laikoma tyra ir švaria sporto šaka, joje taip pat pasitaiko su dopingu susijusių atvejų.
„Antidopingas yra neatsiejamas nuo švaraus sporto. Karatė yra jėgos, kovingumo, dvikovinė sporto šaka, tad sportininkai visada nori turėti didesnę raumenų masę, ištvermę, mažiau jausti skausmą. Visgi dopingo atvejai čia dažniausiai yra pavieniai. Galbūt svarbią reikšmę vaidina ir kovotojo kodeksas: „švari sąžinė – švarus kimono“, – bendraudamas su 15min svarstė G.Tankevičius.
Paklaustas, kas – sporto medicina ar karatė – šiuo metu užima svarbesnę vietą gyvenimą, G.Tankevičius šypsosi.
„Manau, kad abi veiklos viena kitai tikrai netrukdo. Karatė – tiesiog gyvenimo būdas, sporto medicina – profesija. Abi sritys yra labai persipynusios. Nebūsi geras medicinos specialistas, jeigu nepraktikuosi sporto. Būdamas karatė kovotoju, aš esu patyręs daug ir įvairių traumų, suprasti gydymo ir kitos reabilitacijos niuansus man taip pat yra kur kas paprasčiau turint tokį išsilavinimą“, – kalba G.Tankevičius.
Jis prisipažįsta, kad karatė pasaulį pažino gana vėlai, jau krimsdamas medicinos mokslus.
„Pirmiausia kiokušin karatė man imponavo tuo, jog saugo galvą nuo smūgių ir nemaišė mokslams. Taip pat man patiko, kad per šią sporto šaką gali išreikšti savo kovingumą, ambicijas, išlieti energiją. Man, kaip studentui, tuo metu tai labai tiko“, – prisimena gydytojas.
Trečiame kurse 21-erių amžiaus vyrui ši sporto šaka nebuvo tik laisvalaikio užsiėmimas. Per septynerius treniruočių metus jis tapo vienu stipriausių karatė kovotojų mūsų šalyje ir 2001-aisiais netgi tapo sunkaus svorio pasaulio kiokušin karatė vicečempionu.
„Planetos vicečempionu tapau jau būdamas gydytojas rezidentas ir mokslo žinios šiame kelyje man labai smarkiai padėjo. Visą informaciją, kurią gaudavau iš studijų ar knygų, stengdavausi panaudoti savo pasiruošimuose. Ta mokslo ir sporto sinergija manuoju atveju veikė puikiai. Manau, jog dabar, turint tiek laisvo laiko, kiek tuo metu turėjau aš, panašų rezultatą būtų labai sunku pasiekti. Tas sidabro medalis man buvo tarsi atpildas. Vykau į čempionatą nepuoselėdamas didelių vilčių, norėjau laimėti bent vieną kovą. Bet viskas pavyko kur kas geriau, nors treneris Romas Vitkauskas vis mėgsta priminti, kad auksas buvo ranka pasiekiamas“, – prisiminė planetos vicečempionas.
Jaunuosius sportininkus G.Tankevičius ugdo daugiau nei du dešimtmečius, pats yra įkūręs kiokušin klubą „Stoikas“.
Nors karatė yra dvikovinė sporto šaka, trenerio ir gydytojo teigimu, traumų karatė treniruotėse patiriama mažai.
„Galbūt traumų pasitaiko tik naujokams, per neatsargumą ar nepatyrimą. Vėliau įsisavini smūgius, tampi ne tik atsparesnis, bet ir atsargesnis. Stengiamės, kad jaunieji kovotojai varžybose dalyvautų su apsaugomis ir realizuodami savo kovingumą išvengtų bet kokių traumų. Turiu didžiulį stažą ir matau karatė kaip sistemą, ugdant vaikams vertybes, tvirtumą, dvasinį tobulėjimą“, – savo filosofiją dėstė treneris.
