Suprasti akimirksniu
- Prosenelės Rožės Gotšalkaitės Namajūnienės, kurios vyras buvo nepriklausomos Lietuvos karininkas, nužudytas sovietų greta namų Kaune, garbei pavadinta Rose Namajunas gimė Milvuokyje 1992 metų vasarą, prieš metus į JAV atvykusių lietuvių – dailininko Artūro Namajūno ir kompozitorės Jolitos šeimoje.
- 2017 metais ji tapo UFC kovų pasaulio čempione lengvo svorio kategorijoje, o 2018 metais apgynė titulą.
Ji šypsojosi ir nedrąsiai lingavo į lietuviškos liaudies muzikos ritmus.
„Ačiū, ačiū labai, labai malonu“, – lietuviškai kartojo R.Namajunas, spausdama rankas visiems norintiems per vizitą Lietuvos sporto muziejuje Kaune, kur pirmadienį apsilankyti pakvietė jos senelis, buvęs daugkartinis Lietuvos imtynių čempionas Algimantas Andriukonis.
Rožele senelių vadinama atletė atėjo kukliai apsirengusi, lydima mamos, dėdės, močiutės ir brolio Nojaus, kuris buvo užsivilkęs Lietuvos krepšinio marškinėlius su į krepšį kamuolį dedančiu skeletu.
„Gaila, kad tėvelis (R.Namajunas senelis) negalėjo čia būt, bet mes aplankėme jį ir palinkėjome gerų metų. Jis labai susijaudino – didelis įvykis“, – sakė kovotojos mama Jolita.
R.Namajunas linksėjo ir šypsojosi.
Ji beveik viską supranta lietuviškai, nes bendrauja šia kalba su seneliais, – kai šie lankė ją jaunystėje Jungtinėse Valstijose, ir dabar, kai šeštą kartą atskrido į Lietuvą.
„Anksčiau jos vizitai buvo tykesni, nes tada ji dar nebuvo pasaulio UFC čempionė“, – klausydamas dukterėčios garbei griaudėjančios muzikos prisiminė kovotojos dėdė Bruno, dabar vežiojantis R.Namajunas ir su ja kalbantis vien lietuviškai, kartais pasitelkiant gestų kalbą.
Močiutės ir dėdės sodas, ramybė, kepsniai lauke, bendravimas su giminaičiais, o šįkart ir pusseserės vestuvės nuolat traukia R.Namajunas grįžti į Lietuvą, kur ji gali atsikvėpti nuo dramų kitoje Atlanto pusėje.
27 metų Rose Namajunas kelias nebuvo rožėmis klotas.
R.Namajunas atvirai yra pasakojusi, ką ištvėrė jaunystėje, kai iš arti matė ir tėvo ligą – jis sirgo šizofrenija ir mirė, kai Rose buvo 16 metų.
Ji augo nesaugiame rajone ir buvo patyrusi seksualinį užpuolimą. Kuomet kaimynystėje įvyko žmogžudystė R.Namajunas pasinaudojo savo savigynos įgūdžiais ir pabėgusi pranešė apie nusikaltimą policijai.
Jai teko pačiai grumtis su vidiniais demonais, bet galiausiai galbūt tai padarė dar stipresne – tai išvydo paskui sirgaliai ir varžovės.
R.Namajunas sportinis kelias prasidėjo nuo penkerių metų, kai ji pirmą kartą užsuko į taekwondo treniruotes, o būdama devynerių jau turėjo jaunimo juodą diržą. Jos kovų arsenalas plėtėsi – išmėginus karatė ir džiu-džitsu, aukštojoje mokykloje ji ėmė bandyti kikboksą ir mišrius kovų menus (MMA).
Kaimynai smulkaus sudėjimo, bet labai tvirtą mergaitę praminė Thug Rose. Galvažudės pravardė prilipo ir dėl vardo, ir dėl sužeidimų, kurie nusėdavo jaunos kovotojos veidą per pratybas.
Skusta galva, degančiomis akimis ji tapo nesutramdoma profesionalių kovų aštuoniakampyje narve.
Nuo 2013 metų patekusi tarp UFC kovotojų ji patyrė visko, bet atpildo diena atėjo 2017 metų lapkritį.
Garsioji MMA žvaigždė lenkė Joanna Jedrejczyk atrodė neįveikiama, ji bandė palaužti lietuvę, prieš kovą dusyk pareiškusi, jog lietuvė yra „nestabili psichologiškai“.
Tačiau R.Namajunas ringe pasiekė pergalę nokautu per 3 minutes 3 sekundes, pasiuntusi Lenkijos kovotoją į pirmą pralaimėjimą – tai iki šiol vadinama viena didžiausių staigmenų per UFC istoriją.
Pernai R.Namajunas darsyk įveikė Joanną Jedrejczyk ir uždirbo per vieną kovos vakarą apie 250 tūkst. JAV dolerių.
Dar vieną ataką R.Namajunas išgyveno pernai Brukline, kai sėdėjo kovotojus iš treniruotės vežusiame autobuse kartu su Chabibu Nurmagomedovu. Šio varžovas Conoras McGregoras su bendražygiais tada surengė reklaminę ataką, bet viskas neatrodė juokinga – keli kovotojai buvo sužeisti. R.Namajunas liko sveika, bet paveikta emociškai.
Šiemet R.Namajunas nepavyko apginti čempionės titulo – Rio de Žaneire gegužę ji turėjo iniciatyvą savo rankose, bet neatsilaikė prieš brazilės Jessica Andrade smūgį.
Dėl kovų ir atviros širdies išpopuliarėjusi Jungtinėse Valstijose R.Namajunas visad pabrėžia esanti iš Lietuvos.
Dabar ji vėl gali džiaugtis dienomis mylimoje šalyje ir prisiminti lietuviškus žodžius.
Kovotoja vis stengėsi jų įterpti kuo daugiau ir pokalbyje pirmadienį Kaune su 15min, per išskirtinį interviu, kuris vyko tai lietuviškai, tai angliškai.
– Rose, kaip patogiau jums kalbėti, angliškai ar lietuviškai, – 15min paklausė R.Namajunas.
– Aš galiu kalbėti lietuviškai, tik kartais pritrūkstu žodžių (tarė angliškai).
Daugiau kalbu angliškai, nes mano lietuvių gramatika yra prasta – nelabai suprasite (aiškiai lietuviškai).
– Jūsų dėdė Bruno sakė, kad jis su jumis kalbasi tik lietuviškai.
– Su savo šeima susikalbu, bet su kitais žmonėmis – sunkiau (lietuviškai).
– Kiek lietuvių kalbos yra jūsų įprastame gyvenime Jungtinėse Valstijose?
– Nėra daug. Aš paskambinu savo močiutėms. Kartais, bet ne kasdien, tad trūksta įgūdžių.
– Jums labiau patinka, kai jus vadina Rose ar Rožė?
– Rožė. Rožytė (juokiasi).
– Vis tiek esate gimusi JAV ir esate šios šalies pilietė. Turbūt amerikiete jaučiatės labiau nei lietuve?
– Lietuvybė yra mano kraujyje, aš visada su malonumu atstovauju Lietuvai. Tai yra įgimta, kaip ir meilė sportui, krepšiniui. Nors esu kovotoja, bet man patinka skambinti pianinu.
Iš tiesų man brangios abi šalys – JAV ir Lietuva.
– Kas yra jūsų mėgstamiausia vieta Lietuvoje?
– Mano močiutės sodas (vėl lietuviškai).
– Ką ten mėgstate veikti?
– Labai daug valgyti (juokiasi). Šašlykas, burokėlių sriuba, cepelinai, agurkai.
– Atvykstate į Lietuvą, kad įkvėptumėte gamtos?
– Taip. Man labai sunku gyventi dideliame mieste Amerikoje. Man labiau patinka būti lauke, šalia didelių medžių, kur visas oras kvepia.
– Šįkart jūsų vizito tikslas dar ir vestuvės?
– Mano pusseserės vestuvės kitą savaitę.
– Šiandien aplankėte ir onkologinėmis ligomis sergančius vaikus Kaune. Kodėl jums tai svarbu?
– Kovos lauke aš esu pratusi prie video kamerų, daug dėmesio, žmonės daug kalba ir galvoja apie mane. Aš daug treniruojuosi ir kaunuosi.
Tačiau noriu duoti žmonėms kažką atgal. Vaikučiai kovoja irgi, – reikia galvoti apie juos.
– Iš kur jūsų tokios vertybės?
– Mano giminėje nėra nuo vėžio mirusių žmonių, bet sužadėtinio (žinomas JAV mišrių kovų kovotojas, treneris Patas Barry) tėvas mirė nuo vėžio.
Mano treneris Minesotoje irgi sirgo vėžiu, bet jis išgijo ir vėl treniruoja kitus. Mano treneris man irgi yra įkvėpėjas.
– Jus lydi brolis, kuris irgi yra kovotojas mėgėjas. Ar esate kovoję vienas prieš kitą?
– O taip, dažnai (juokiasi). Jis man patardavo bėgti, nes kitaip primuš, bet aš nebijojau (juokiasi).
– Ką dar planuojate nuveikti per viešnagę Lietuvoje?
– Krepšinio rungtynės pirmadienio vakarą (Lietuva – Serbija „Žalgirio“ arenoje), paskui – Palanga. Dar sodas (šypsosi). Iš viso būsiu dešimt dienų.
– Ar domitės krepšiniu ir sekate NBA žaidžiančius lietuvius?
– Seku, bet nelabai įdėmiai. Žinau, kad krepšinis yra labai svarbus čia ir kiekvienas lietuvis yra superpatriotiškas per krepšinį.
– Treniruojatės čia?
– Gal nedaug. Labiau atostogos dabar. Reikia pailsėti.
