Varžovus paliko toli už nugaros
Iškovojusi 11 medalių (3 aukso, 4 sidabro, 4 bronzos), Lietuvos kiokušin karatė rinktinė medalių lentelėje didžiule persvara aplenkė Rumuniją (2 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos), Vengriją (2 aukso, 4 bronzos), Bulgariją (1 aukso, 1 sidabro), Gruziją (1 aukso, 1 bronzos), Azerbaidžaną (1 sidabro, 2 bronzos), Lenkiją (1 sidabro, 1 bronzos), Švediją (2 bronzos), Daniją (1 bronzos).
Europos čempionato aukso medalius iškovojo Andrius Draugelis (svorio kategorija +90 kg) ir Inga Mikštaitė (iki 65 kg), o kata rungtyje – Raimundas Paškauskas.
Komandinį Europos karatė čempionatą laimėjo ir Lietuvos jauniai. Lietuvos karatė rinktinių vadovo ir Europos karatė organizacijos viceprezidento Romo Vitkausko įsitikinimu, tai – didžiausias ilgamečio jaunių rinktinės stratego Andriaus Macijausko nuopelnas.
Tačiau, R. Vitkausko manymu, teigiamos įtakos geriems rezultatams turėjo išplėstas rinktinės trenerių štabas – jį papildė Lukas Kubilius, talkinęs A. Macijauskui, ir sportinę karjerą ką tik baigusi geriausia pastarųjų metų pasaulio karatistė Margarita Čiuplytė, kuri padės dirbti su moterimis ir merginomis.
„Į suaugusių rinktinę daugiausia sportininkų delegavo treneriai Ričardas Poška ir Paulius Klapatauskas. Tačiau geriausius rezultatus parodė Gedimino Varkalos auklėtiniai, iškovoję du aukso medalius. Tad G. Varkala dabar – „auksinis“ mūsų treneris“, – šypsojosi R. Vitkauskas.
Tikėjo auklėtinių sėkme
Kauno kiokušin karatė klubo „Kariai“ treneris 4 dano meistras, tarptautinės kategorijos teisėjas Gediminas Varkala, pasibaigus Europos čempionatui, turėjo, kuo didžiuotis: jo išugdyti kovotojai Inga Mikštaitė ir Andrius Draugelis iškovojo aukso medalius. Tokį pat laimėjimą jaunių varžybose pelnė Viktoras Antipovas.
Su trimis aukso medaliais iš Europos čempionato „Karių“ klubo atstovai grįžo ir pernai, tik tąkart tarp suaugusiųjų nugalėjo A. Draugelis, o dar du titulus iškovojo jauniai Arnoldas Grevas ir Lukas Rickevičius.
Emocijų nemėgstantis rodyti ir kuklumu išsiskiriantis G. Varkala auklėtinių sėkme džiaugėsi santūriai. Jis tikėjo, kad jie gali nugalėti Europos čempionate. Jis nuolat labai atidžiai analizuoja varžovus, jų taktiką, tad puikiai žino visų stipriąsias ir silpnąsias puses, jaučia, kurie varžovai yra parankesni.
Pamatęs, kokias varžoves I. Mikštaitei Europos čempionate lėmė burtai, G. Varkala sako lengviau atsipūtęs: „Nuogąstavimų, kad Inga nepasieks finalo, nebuvo. Galėjau tik svarstyti, ar jai pavyks varžoves įveikti per pagrindinį laiką ir taip pataupyti jėgų bei sveikatos, ar su kai kuriomis teks kovoti ir pratęsime. Tad staigmenų nebuvo.“
A.Draugeliui reikėjo maksimalių pastangų pergalėms iškovoti, visos jo kovos buvo sunkios. „Tačiau finalo kova, nors vyko tikrai tarp stipriausių supersunkiasvorių, buvo konkreti, aiški ir abejonių, kas laimės, nekilo“, – prisimena G. Varkala.
Treneris sakė, kad abu jo išugdyti Europos čempionai – atkakliai siekiantys tikslo sportininkai. Tik I. Mikštaitė į tarptautinę areną įsiveržė staiga, o A. Draugelis į elito gretas brovėsi pamažu. Abu karatistus jis ugdė nuo vaikystės, taigi jų bendradarbiavimas tęsiasi daugybę metų.
Pasak trenerio, jis jau yra pakankamai apsišlifavęs, todėl per varžybas kontroliuoja emocijas. Labai svarbu susitelkti svarbesniems dalykams – praėjusios kovos analizei ir būsimam varžovui aptarti, padėti sportininkui atsikratyti įtampos ir suteikti jam pasitikėjimo savimi.
G.Varkalai trenerio darbas atrodo labai įdomus, bet sunkus. „Tiesa, kartais iš jaunimo girdžiu, kad treneriu būti lengva. Bet man atrodo kitaip. Tai labai įtemptas darbas, reikalaujantis daug pastangų, dvasinės stiprybės“, – teigia patyręs treneris.
I.Mikštaitė teigia, kad labiau atsidavusio savo darbui trenerio jai dar neteko matyti. „Mes esame darni komanda, o tai labai padeda siekti pergalių“, – tikina Europos čempionė.