Olimpinės svorio kategorijos:
Laisvosios imtynės: 57 kg – 65 kg – 74 kg – 86 kg – 97 kg – 125 kg
Graikų-romėnų imtynės: 59 kg – 66 kg – 75 kg – 85 kg – 98 kg – 130 kg
Moterų imtynės: 48 kg – 53 kg – 58 kg – 63 kg – 69 kg – 75 kg
Šios naujos svorio kategorijos bus taikomas suaugusių kontinentiniuose (Europos, Azijos, Afrikos, Panamerikos ir Okeanijos) bei pasaulio čempionatuose , pasaulio taurės ir „Golden Grand Prix“ turnyruose. Svorio kategorijos jaunių ir jaunimo amžiaus grupėms nėra keičiamos ir lieka tokios pačios.
Olimpinės ir neolimpinės svoris kategorijos, kurios bus taikomos FILA pasaulio ir kontinentiniuose (Europos, Azijos, Afrikos, Panamerikos ir Okeanijos) čempionatuose pasaulio taurės ir „Golden Grand Prix“ turnyruose.
Yra pridėtos ir bus naudojamos visuose oficialiuose FILA varžybose dvi neolimpinės kategorijos kiekvienam stiliui:
Laisvosios imtynės: 57 kg – 61 kg – 65 kg – 70 kg – 74 kg – 86 kg – 97 kg – 125 kg
Graikų-romėnų imtynės: 59 kg – 66 kg – 71 kg – 75 kg – 80 kg – 85 kg – 98 kg – 130 kg
Moterų imtynės: 48 kg – 53 kg – 55 kg – 58 kg – 60 kg – 63 kg – 69 kg – 75 kg
Tarptautinė imtynių federacija (FILA) tęsia imtynių taisyklių reformas. Po susitikimų ir diskusijų su medicinos, mokslininkų, atletų ir teisėjų komisijomis bei gautų nacionalinių federacijų pasiūlymų FILA techninė komisija pateikė rekomendacijas dėl imtynių taisyklių pakeitimų.
Naujoves portalui imtynes.lt komentavo FILA teisėjų komisijos narys, olimpinės kategorijos teisėjas Konstantinas Michailovas iš Uzbekistano.
– Kada įsigalios pasikeitimai?
– Pateikti taisyklių pasikeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Yra keli punktai, susiję su teisėjų darbu. Juos nagrinėsime darbine tvarka ir patvirtinsime kitais metais kovo 30 dieną.
– Kokie sprendimai labiausiai revoliuciniai ir kodėl apskritai jie buvo nagrinėjami ir priimti?
– Dabar priimti pagrindiniai aktualiausi sprendimai dėl svorio kategorijų pakeitimų ir techninių veiksmų vertinimų. Žinau, daug kam kyla klausimas, kodėl reikėjo įvesti skirtingas kategorijas „laisvūnams“ ir „klasikams“.
Mums teko vadovautis tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijomis. Esame įsipareigoję taikyti naujoves, išskiriančias šias imtynių rūšis. Taip pat buvo priekaištų dėl sudėtingo taškų skaičiavimo, atskirų kovos momentų interpretacijų ir panašiai. IOC reikalavo aiškumo ir paprastumo. Prie televizorių ekranų susirinkusiems sporto gerbėjams ar imtynių žiūrovams salėse reikalingas poilsis, atrakcijos. Publikai kilimo arbitrų vertinimai privalo būti aiškūs ir suprantami. Todėl pirmas ir pagrindinis mūsų žingsnis – skirtingos svorio kategorijos, antras – skirtingi atliktų techninių veiksmų vertinimai.
Komisijos teikė ir daugiau siūlymų. Pavyzdžiui, pakankamai rimtai svarstyta galimybė skirtingų imtynių stilių atletus rengti skirtinga imtynių apranga – turėtų skirtis ne tik triko spalvos, bet ir modeliai. Kol kas tokios perspektyvos atsisakyta.
– Kodėl buvo nustatytos būtent šios svorio kategorijos? Ar neatrodo, kad graikų-romėnų imtynių sunkiame svoryje 32 kilogramų atotrūkis yra nelogiškas?
– Tai labai svarbus klausimas, galintis nulemti ne vieno atleto likimą. Todėl kategorijų pakeitimams buvo skirtas itin didelis dėmesys. Mūsų paruoštas rezultatas nėra iš piršto laužtas. Sprendžiant šį klausimą dirbo įvairių sričių specialistai: mokslininkai, treneriai, medikai ir kiti. Savo pasiūlymus teikė nacionalinės federacijos.
Kalbant apie skirtumą sunkiame svoryje specialistai taip pat nematė problemų – yra daug pavyzdžių, kai žymiai „lengvesni“ sunkiasvoriai įveikdavo savo varžovus. Tarkime, paskutiniame pasaulio čempionate šiek tiek virš 100 kilogramų sveriantis Chadžimuradas Gacalovas keturias dvikovas iš penkių laimėjo anksčiau laiko ir tapo nugalėtoju svorio kategorijoje iki 120 kilogramų. Mes ieškojome optimaliausių sprendimų. Aišku, visiems neįtiksi, tad treneriams ir sportininkams teks prisitaikyti. Beje, kad neįveltume painiavos, buvo nuspręsta jaunių ir jaunimo amžių grupių svorių kategorijų nekeisti.
– Kokie esminiai skirtumai vertinant laisvūnų ir „klasikų“ techninius veiksmus?
– Vėlgi siekėme paprastumo ir aiškumo. „Laisvūnai“, o taip pat ir moterys, už savo veiksmus bus įvertinami 1, 2 arba 4 balais. „Klasikų“ vertinimų skalėje yra dar ir 5 taškai.
Mėginsiu paaiškinti: visų atliktų metimų kaina – 4 taškai. Tokį įvertinimą gauna metimai, kuomet jie yra atlikti techniškai tvarkingai ir turi teisingą loginę seką: paėmimas, metimas, varžovo veiksmų kontrolė po metimo. „Graikams“ pridedamas dar vienas taškas, jei metimas atliktas efektingai ir aukšta amplitude. Visi varžovo nubloškimai ant krūtinės vertinami dviem taškais. Vienas taškas varžovo naudai skiriamas už pasyvumą ir kitus prasižengimus.
– Kokios dar naujovės, turinčios įtaką dvikovų eigai?
– Vertėtų atkreipti dėmesį į techninių pergalių (Technical superiority) vertinimą. Jis taip pat skirtingas. Nuo šiol laisvosiose imtynėse kova bus stabdoma ir skelbiamas nugalėtoju atletas, kai jo pranašumas siekia 10 taškų, o „klasikų“ turnyruose – 8 taškai. Panaikinta taisyklė, kuomet atletui iki pergalės pakakdavo dviejų 3 taškų vertės metimų arba vieno penkiabalio veiksmo.
Parteryje nebus „dovanojamas“ papildomai vienas taškas už varžovo išlaikymą pavojingoje padėtyje virš 5 sekundžių. Sumažinta bauda už prasižengimus parteryje. Dabar už teisėjų komandų ignoravimą, kaip, pavyzdžiui taip vadinamą false start, prasižengęs bus baudžiamas 1 tašku varžovo naudai, o ne dviem, kaip buvo ligi šiol.
Taip pat pakeistas varžybų formatas. Nuo šiol rytinė sesija startuos 10 valandą, o antra varžybų dalis prasidės 16 valandą. Iki šiol varžybos prasidėdavo po vidurdienio ir praktiškai be pertraukos turėdavo 4-5 dvikovas. Kovoti dėl medalių atletai eidavo visiškai išsunkti ir dėl nuovargio lemiamose imtyse nesugebėdavo atskleisti savo geriausių savybių.
– Ar buvo imtasi priemonių, tam, kad būtų galima išvengti teisėjų subjektyvumo?
– Tose sporto šakose, kur nėra fiksuojamos sekundės ar skaičiuojami metrai, visuomet rasis vietos subjektyvumui. Klysta tiek futbolo, tiek bokso, tiek krepšinio teisėjai. Klaidų neišvengia ir imtynių arbitrai. Tačiau mes ėmėmės tam tikrų priemonių. Nuo šiol atleto prašymą peržiūrėti ginčytiną epizodą vertins tik apeliacinė žiuri. Jei žiuri pripažins, jog atleto skundas yra pagrįstas, kilimo teisėjas, priėmęs klaidingą sprendimą, bus įspėtas. Pasikartojus tokiam pat atvejui, teisėjas bus nušalintas nuo pareigų ir net sumažinta kvalifikacinė kategorija.
Kalbant apie teisėjavimą, noriu pabrėžti, kad vaizdo peržiūra, apeliuojant į varžovo pasyvumą, nebus taikoma. Taip pat reikėtų žinoti, kad pirmas įspėjimas už pasyvumą kovos metu bus duodamas nestabdant kovos. Tiesiog teisėjas garsiai informuos kovos vengiantį atletą.
