„Unikali situacija“, – į 15min skambutį atsiliepė Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas, pabandęs paaiškinti, kodėl taip nutiko.
Iš Kavarsko kilusi laisvųjų imtynių meistrė G.Dilytė pergalingai startavo Paryžiuje. Pirmoje svorio kategorijos iki 50 kg kovoje ji užtikrintai susidorojo su Kolumbijos imtynininke Alisson Camila Rey Cardozo.
Ketvirtfinalyje laukė Pan ir Centrinės Amerikos čempionė Yusneylys Guzman iš Kubos. Jos įveikti nepavyko, o G.Dilytės likimas atsidūrė jos skriaudikės rankose.
Jeigu Y.Guzman kitoje kovoje būtų nugalėjusi indę Vinesh Phogat, lietuvė būtų sugrįžusi į paguodos turnyrą, kuriame kovojama dėl bronzos (reikia iškovoti dvi pergales).
Y.Guzman pralaimėjo, o G.Dilytės olimpiada, kaip atrodė tuomet, baigėsi.
Vis dėlto į finalą patekusi V.Phogat prieš lemiamą kovą nebetilpo į 50 kg kategoriją. Sportininkė svėrė vos 100 g daugiau.
Tikrą dramą išgyvenusi indė nusikirpo net ir didžiąją dalį savo plaukų, dėl drastiškų svorio metimo priemonių atsidūrė net ir ligoninėje, tačiau sprendimas buvo pats griežčiausias. Indė ne tik nebekovojo finale, bet ir buvo pašalinta – neteko ir sidabro medalio, kurį buvo užsitikrinusi.
Į finalą netikėtai iškviesta lietuvės skriaudikė Y.Guzman, o tai turėjo sugrąžinti į kovą ir G.Dilytę. Mūsiškė, pagal taisykles, turėjo varžytis paguodos turnyre dėl bronzos. Tačiau nesivaržė.
Japonei Yui Susaki tiesiog buvo įrašyta pergalė be kovos. Kitame etape ji pranoko ir ukrainietę Oksaną Livač bei pasipuošė bronzos medaliu.
„Situacija unikali, – pakartojo G.Dambrauskas. – Paguodos turnyras jau buvo praktiškai prasidėjęs. Dėl to paguoda nebuvo peržaista.“
„Nei aš, nei trenerė negalėjome prisiminti kitos tokios situacijos. Net ir daug žemesnio lygio varžybose“, – traukė pečiais Lietuvos imtynių vadas.
Imtynininkai olimpinėse žaidynėse sveriami kiekvieną dieną. Pirmąją V.Phogat svorio reikalavimus atitiko, tačiau antrąją, kai jos laukė kova dėl aukso, nepaisant visų pastangų – buvo 100 g sunkesnė.
„Sunku patikėti, kad tokio lygio varžybose taip nutiko. Nežinau tiksliai, kokia buvo jos situacija, bet mūsų sporte imtynininkai numeta ir ne po 2–3, o po 7, ar net 10 kg. Tai priklauso nuo sportininko galimybių. Yra tokių, kurie gali numesti daug ir labai greitai atsistatyti“, – aiškino G.Dambrauskas, neslėpęs apmaudo, kad Lietuva dar vieno šanso nesulaukė.
„Žinoma, kad jo norėjosi. Kiekviena papildoma pergalė praktiškai dvigubina tavo rezultatą. Iš 16-os – į aštuntą, iš aštuntos – į penktą ir taip toliau“, – pažymėjo Lietuvos imtynių federacijos prezidentas.
Įvertinęs ir mūsų imtynininkų pasirodymus.
„Džiaugiuosi, kad visi mūsiškiai vyko kovoti. Trūko nedaug. Mindaugas (Venckaitis) kovėsi lygiai prieš kirgizą (Uzurą Džuzupbekovą, – past.), kuris galiausiai laimėjo bronzą. Mantas Knystautas tą kiną (Lingzhe Mengą, – past.) anksčiau buvo užtikrintai nugalėjęs. Daug dedamųjų mūsų sporte. Sėkmės irgi reikia“, – atsiduso G.Dambrauskas.
Žaidynių debiutantei G.Dilytei galiausiai atiteko 7 vieta. Už tai jai priklausys ir valstybės premija.
7-ą vietą užėmė ir M.Knystautas (iki 130 kg), į Paryžiių pakviestas žaidynėms jau prasidėjus, o M.Venckaitis (iki 97 kg) finišavo 13-as.
Nepriklausomos Lietuvos imtynininkai olimpiadose:
- 1992 m. Barcelona – Remigijus Šukevičius (11 vieta).
- 1996 m. Atlanta – Ričardas Pauliukonis (9 vieta), R.Šukevičius (12) ir Ruslanas Vartanovas (14).
- 2000 m. Sidnėjus – Mindaugas Ežerskis (8 vieta), R.Pauliukonis (17).
- 2004 m. Atėnai – Mindaugas Mizgaitis (11 vieta), M.Ežerskis (13), Svajūnas Adomaitis (16).
- 2008 m. Pekinas – M.Mizgaitis (sidabras), M.Ežerskis (6 vieta), Valdemaras Venckaitis (14), Aleksandras Kazakevičius (15).
- 2012 m. Londonas – A.Kazakevičius (bronza), Edgaras Venckaitis (7 vieta).
- 2016 m. Rio de Žaneiras – E.Venckaitis (11 vieta).
- 2021 m. Tokijas – Mantas Knystautas (10 vieta).
- 2024 m. Paryžius – Gabija Dilytė (7 vieta), M.Knystautas (7) ir Mindaugas Venckaitis (13).
