Gyvenime mėgdamas veikti daug, Eventas Gužauskas dabar pasirengęs daryti tai, ką sugeba geriausiai – žengti ant tatamio ir laimėti.
Nors Lietuvos kiokušin karatė išgyvena kartų kaitą, 28 metų kovotojas yra vienas iš likusių tituluotų komandos lyderių, o šį savaitgalį Valensijoje vykstantį Europos čempionatą pasitinka kaip favoritas sunkaus svorio kategorijoje.
Kitaip ir būtų negali, juk E.Gužauskas užpernai tapo pasaulio čempionu, pridėjęs aukso medalį prie pusšimčio kitų prizų, laimėtų per du dešimtmečius nueitą kelią.
„Čempiono mentalitetas arba yra arba ne. Tai procesas, o Eventas yra nuoseklus, nuosekliai dalyvauja varžybose, treniruojasi, labai motyvuotas, įprastai turi tikslų 5-10 metų į priekį, ir dabar Europos čempionate vėl turi aukščiausių lūkesčių, – sakė Lietuvos kiokušin karatė legenda, vienas rinktinės trenerių Paulius Klapatauskas. – O kai laimėjimų patirtį suriša su nuosekliu kasdieniniu darbu, ateina ir vaisiai. Eventas toks yra: patirtis, darbas, mentalitetas duoda rezultatus.“
Karatė ir krepšinis
E.Gužauskas augo Naujojoje Akmenėje ir būdamas vaiku su tėvais daug nemąstė, kokį sportą pasirinkti.
Ten tuo metu dirbo Vladimiras Silvaško – kultinis karatė treneris, ir dabar esantis Valensijoje Europos čempionate.
„Vienas geriausių, tikriausiai geriausias Lietuvos treneris, – apie savo mokytoją pokalbyje su 15min sakė E.Gužauskas. – Karatė nėra tik sportas, nes susideda ir daugiau dalių, filosofinė kryptis, didelė pagarba kitiems, visos karatė diegiamos vertybės.
Jis labai gerai mato ir sportinę karatė pusę, o taip pat palaiko ryšį su daugeliu pas jį sportavusių auklėtinių. Žmogaus ir trenerio savybės daro jį išskirtinį.“
Kadangi V.Silvaško pažinojo E.Gužausko tėvai, be klausimų prasidėjo ir jaunuolio kelias Naujojoje Akmenėje.
„Iš esmės dėl trenerio ir aš pradėjau, – prisiminė E.Gužauskas. – Žaisdavau ir krepšinį iki dvyliktos klasės, bet visada ir tuo pačiu lankiau karatė. Man karatė buvo pagrindinis sportas.“
Vėlyvesnėje paauglystėje jis tapo Europos jaunučių čempionu ir įsibėgėjo taip, kad titulų lentynos ėmė pildytis.
„Manau, tai charakteris – nepasiduoti, pasitikėti savimi, – paprašytas įvardinti savo stipriausią savybę sakė E.Gužauskas. – Kaip kovotojas ir technikos ir taktinės pusės esu gana universalus, manau, kad ir greitas bei mobilus sunkiasvorių kategorijoje.
O didžiausius pasiekimus Europos ar pasaulio čempionatuose lemia ir daug detalių, užsispyrimas.“
Karatė kovotojas įkvėpimo semiasi ir krepšinyje, o būdamas jaunu ypač atidžiai stebėjo krepšininką, kuris irgi pasižymi kietu charakteriu, aikštėje buvo prie sunkesnių, bet greitų ir mobilių puolėjų.
Tai – Linas Kleiza, buvęs NBA ir Lietuvos rinktinės krepšininkas, 2015 metais baigęs karjerą ir dabar analizuojantis krepšinio aktualijas 15min laidose „Pikenrolas“.
„Kaip sportininką mane visada žavėjo jo pasitikėjimas. Svarbiausiais momentais Linas Kleiza tarsi sakydavo: duokite kamuolį, aš viską sutvarkysiu“. Manau, kad prisiimti atsakomybę lemiamais momentais nėra lengva, ypač komandiniame sporte, nes gali ir paskandinti komandą, – kalbėjo E.Gužauskas. – Kadangi pats žaisdavau krepšinį ir domiuosi iki šiol, Kleiza yra pats mėgstamiausias krepšininkas. Gaila, kad jo karjera dėl traumos buvo trumpa.“
Ir pats treniruoja kitus
Pats būdamas du dešimtmečius kiokušin karatė platybėse, E.Gužauskas regi besikeičiantį savo mylimą sportą.
„Karatė keičiasi irgi, – sakė jis. – Seniau būdavo nešvaresnių kovų, dabar daugėja įvairesnės taktikos, daugiau kojų smūgių į galvą, auga kovos intensyvumas, smūgių kiekis, turbūt didėja ir traumingumas. Kaip ir kiekvienas sportas, taip ir karatė fiziškai stiprėja. Jei kitose sporto šakose vis gerinami rekordai, tai ir pas mus vis daugiau informacijos, kaip geriau pasiruošti fiziškai – todėl ir auga intensyvumas bei jėga.“
Lietuvoje kiokušin karatė yra vienas masiškiausių sportų, o tarptautinėse varžybose šalis užima lyderiaujančią poziciją Europoje.
„Visa sistema stipri, didelis masiškumas, geras vadovavimas, stipri trenerių bazė“, – kertinius kiokušin karatė pamatus įvardino E.Gužauskas.
Kita vertus, tai nėra olimpinis sportas, tad valstybinio finansavimo sportininkams nėra, o tokiu būdu ir profesionalais karatė būti sunkiau.
E.Gužauskas susimąstė paklaustas, ar save laiko profesionaliu sportininku: „Tai priklauso nuo profesionalumo apibrėžimo: ar kai uždirbi pinigus iš sporto, ar jei skiri laiko ir dėmesio, kaip visi kiti profesionalai. Jei pagal laiką ir dėmesį, priskirčiau prie profesionalų.
Bet kaip sportininkas iš karatė pragyventi negaliu, mūsų sporto šaka nėra olimpinė, tad pinigai uždirbami treniruojant kitus.“
Lietuvoje yra per tris šimtų karatė trenerių. Pagal tokį specialistų skaičių karatė veikiausiai nusileidžia tik krepšiniui ir futbolui, o koviniame sporte ir jauni kovotojai pradeda mokyti kitus.
E.Gužauskas irgi jau seniai darbuojasi treneriu Klaipėdos „Shodan“ klube.
„Kiokušin bendruomenė laimi, kai patyręs tituluotas sportininkas ateina treniruoti kitų, – sakė P.Klapatauskas, pats buvęs pasaulio ir Europos čempionas, paskui pasukęs trenerio keliu. – Tai ir patirtis, ir geras pavyzdys, žinios, kaip laimėti. Čempiono mentalitetas dažnai paaukština tikimybę, kad tai bus geras treneris. Reikia ir kitokių trenerių, nes reikia paruošti daug sportininkų, bet paruošti aukšto meistriškumo sportininkus jau reikia ir aukščiausios prabos sportininkų.“
E.Gužausko filosofija – treneris gali padėti, bet negali norėti daugiau nei nori pats auklėtinis.
„Būna klaida, kai treneris nori labiau už patį sportininką. Sprendimus priimti turi pats atletas“, – įsitikinęs E.Gužauskas.
Penktadienį jis jau džiaugėsi savo treniruojamo auklėtinio auksu – 16-metis Timofėjus Fiodorovas tapo Europos jaunimo čempionu 60-65 kg svorio kategorijoje.
Sportas ir verslas
Karatė kovotojas sportą bei treniravimą pildo dar ir verslu. Klaipėdos universitete jis yra baigęs prekybos vadybos studijas, uostamiestyje jis yra užkūręs vaikiškų prekių pardavimo verslą.
„Turime stacionarią parduotuvę ir prekiaujame internetu“, – sakė vienas verslo „Vaikų bazė“ direktorius.
Nedaug sportininkų sugeba suderinti verslą ir sportą, o E.Gužauskas neslepia, jog visur laviruoti vienodai gerai sunku.
„Nesakyčiau, kad viską labai pavyksta suderinti. Vis dėlto, kai kažkam skiri daugiau dėmesio, kita dalis kažkiek nukenčia. Bet man patinka daryti daug dalykų, nemėgstu nieko neveikti, tad stengiuosi kiek įmanoma, – sakė jis. – Vis dėlto daugiau dėmesio tikriausiai skiriu sportui. Turiu tikslų, manau, kad ir laiko liko tam mažiausiai.“
Didžiausias E.Gužausko tikslas sukasi apie pasaulio čempionato be svorio kategorijų auksą.
Japonijoje kas ketverius vykstančioje taip vadinamoje „karatė olimpiadoje“, kur nugalėtojai tarp vyrų ir moterų būna tik po vieną, E.Gužauskas turėjo didelių lūkesčių pernai.
2022 metais laimėjęs pasaulio čempionate su svorio kategorijomis, jis buvo gerai pasirengęs ir aukščiausios prabos turnyrui, bet galiausiai liko nusivylęs, nes iškrito šešioliktfinalyje.
Po tų varžybų buvo sunku, reikėjo rasti motyvacijos, užsibrėžti tikslą dar ketveriems metams į priekį, kai vėl turėsiu šansą. Tad per tuos ketverius metus noriu atsiduoti šiam tikslui 100 procentų ir padaryti darbą iki pabaigos“, – sakė E.Gužauskas.
Vienas kertinių etapų link svarbiausio tikslo – šis Europos čempionatas.
„Manau, kad čempionatas bus labai stipraus lygio, nes tik pirmų vietų laimėtojai gaus kelialapius į pasaulio pirmenybes su svorio kategorijomis, – sakė jis. – Ir bendrai, man regis, po pandemijos sportas pradėjo atsigauti, auga masiškumas, visose kategorijose yra labai stiprių kovotojų iš įvairių šalių.
Faktas, kad ir mūsų rinktinė yra stipri. Turbūt kiekvienoje svorio kategorijoje galime laimėti. Kaip seniau sakydavo: jei Lietuvoje laimi šalies čempiono vardą, tai ir Europos pirmenybėse būsi prizininkas. Manau, kad kiekvienoje svorio kategorijoje bent po prizininką turėsime, sunkiau pasakyti, kiek bus čempionų. Aš pats sau keliu tikslą juo tapti.“
