Pasaulio čempionatai vyksta kas ketverius metus, tačiau šių metų čempionatas dėl pandemijos buvo perkeltas iš 2021-ųjų. Pastarąjį kartą planetos čempionatas vyko 2017-aisiais Kazachstano sostinėje Astanoje. Ten moterų varžybų čempionėmis tapo keturios Japonijos kovotojos Miki Shoguchi (iki 50 kg), Juri Minamihara (50-55 kg), Chisaki Araki (55-60 kg) ir Emi Shogichi(virš 65 kg).
Tarp lietuvių 2017-aisiais geriausiai sekėsi Ingai Mikšaitei, kuri 55-60 kg svorio kategorijoje užėmė trečiąją vietą.
Šiemet į pasaulio čempionatą išvyko net 7 Lietuvos sportininkės: Brigita Svinkūnaitė („Rifas“; iki 50 kg), Evelina Bidžanova (Vilniaus „Atemi“; iki 55 kg), Valentyna Kurmin (Vilniaus „Ippon“; iki 55 kg), Rūta Brazdžionytė („Saulės Ženklas“; iki 60 kg), I. Mikštaitė (Kauno „Kariai“; iki 60 kg), Aneta Meškauskienė (Anykščių „Takas“; virš 60 kg) ir Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Budora“; virš 60 kg).
„Visose kategorijose turime gerų galimybių, o rinktinėje yra ir daug patirties sukaupusių vyresnių kovotojų, ir pasaulio čempionato debiutančių. Mano nuomone, patirtis visada yra privalumas, į viską ramiau reaguoji, kai jau esi čia buvęs, žinai, kas laukia, – apie Lietuvos rinktinę sakė R. Poška. – Tikime savo sportininkėmis, laukiame kovų, neabejoju, kad visos jos gali iššauti. Jei mintys bus aštrios, o tikėjimas – didelis, tai gali būti svarbiausias ginklas.“
Favoritės – japonės
Svorio kategorija iki 50 kg bus vienintelė, kurioje dalyvaus titulą ginanti sportininkė – M. Shoguchi. Ją burtai suvedė į vieną tinklelio pusę su viena pajėgiausių kovotojų patyrusia ukrainiete Aliona Veresniak.
B. Svinkūnaitė su abiem šiomis sportininkėmis galėtų susitikti nebent finale, tačiau tam reikėtų laimėti 3 pirmąsias kovas. 19-metė kaunietė šiemet pirmą kartą netoli Kelcų esančiame Tarnuve tapo Europos čempione, o dabar turės galimybę jau aštuntfinalyje taip pat pirmą kartą susitikti su Japonijos kovotoja – Misaki Utsunomiya.
„Jų duomenys panašūs, varžovę matėme, nusprendėme, kad ji yra įveikiama. Jei galva gerai dirba, viskas įmanoma, – apie savo auklėtinės laukiantį išbandymą sakė R. Poška. – Brigitai viskas gerai prasidėjo Europos čempionatuose, tad ir pasaulyje ji gali gerai pasirodyti. B. Svinkūnaitė yra aštri, pergales Europos čempionate rinkosi tiek nokautais, tiek nokdaunais. Jei jautiesi kaip čempionas, tai koks skirtumas su kuo burtai suveda? Ką jau ten duoda, tą. Svarbiausias yra galvos klausimas – kokius klausimus sau užsiduodi ir kaip į juos atsakai.“
50-55 kg svorio kategorijos pirmajame etape V. Kurmin burtai suvedė su japone Yuku Yoshida, o E. Bidžanovos laukia akistata su kazache Dana Abduraimova.
Tarp šios svorio kategorijos dalyvių R. Poška išskyrę japonę Sayaką Kato is kartvelę Teoną Gazdeliani. Pirmoji yra 2013 metų lengvojo svorio pasaulio čempionė, 2017-aisiais 50-55 kg svorio kategorijoje ji tapo vicečempione, o 2019-aisiais absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate Tokijuje pateko į ketvirtfinalį.
„Jokie papildomi komentarai čia nėra reikalingi, tai yra šios kategorijos favoritė, – tvirtino R. Poška. – T. Gazdeliani taip pat yra labai galinga kovotoja, savo meistriškumo lygį pasiekusi ne gimtajame Sakartvele, o gyvendama Ispanijoje.“
Būrys pretendenčių
55-60 kg svorio kategorijos pirmajame etape I. Mikštaitė susitiks su iraniete Rezvan Kosari Kakhki, o iš karto į antrąjį etapą patekusi R.Brazdžionytė lauks azerbaidžanietės Solmaz Zeynalli ir japonės Ayane Umezawos dvikovos laimėtojos.
Ketvirtfinalyje R. Brazdžionytės gali laukti akistata su viena geriausių Kazachstano kovotojų Joana Bielych. Ši sportininkė 2017-ųjų pasaulio čempionate su I. Mikštaite pasidalijo trečiąją vietą, o absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate tai pačiai I. Mikštaitei nusileido ketvirtfinalyje.
Abi lietuves, J. Bielych bei absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate ketvirtfinalį taip pat pasiekusią japonę Riri Ishiharą galima laikyti pagrindinėmis šios kategorijos favoritėmis. Joms iššūkį gali mesti kylanti Vengrijos karatė žvaigždė Lili Mezo, patyrusi lenkė Marta Lubos bei kitos japonės.
„Labai sunku ką nors prognozuoti, laimėti gali ne viena sportininkė, tikrai tą gali padaryti ir abi lietuvės, – apie šią kategoriją sakė R. Poška. – Labai stiprios būna kazachės. Šios šalies atstovių moterų varžybose šiemet gal yra mažiau nei vyrų, bet jos visada būna aukšto lygio.
Japonės visada turi būti priskiriamos prie favoričių, moterų varžybose net labiau vyrų. Nepasakyčiau, kad jų smūgiai būna labai stiprūs, bet jos pasiūlo tokį didelį intensyvumą, tokį tempą, kad daugelis varžovių pasimeta. Japonijos kovotojos yra tikri energetiniai užtaisai.
Be to, Japonijos sportininkai visada dirba kaip komanda, jiems svarbiausia, kad čempionų titulas atitektų kažkam iš savų. Visi japonai, aišku, yra stiprūs, kovoja dėl savęs, stengiasi laimėti, tačiau jei esi jų rinktinėje ketvirtas numeris ir neturi daug galimybių tapti čempionu, turi padaryti viską, kad prisidėtum prie galutinės komandinės pergalės. Todėl nukarūnuoti juos labai sunku.“
Svorio kategorijos virš 60 kg aštuntfinalyje A. Meškauskienė susitiks su japone Yuina Koizumi, o B. Gustaitytė – su vengre Reka Kerekes.
2017-aisiais japonės šioje kategorijoje užėmė 3 prizines vietas, tačiau nė vienos iš jų, įskaitant čempionę, 2013-ųjų vicečempionę E. Shoguchi, Kelcuose nebus.
„Japonės visada yra favoritės, nesvarbu, kokie jų vardai ir pavardės, – teigė R. Poška. – Labai stipri yra britė Emma Markwell (absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate pralaimėjo tik būsimai čempionei Juri Minamiharai), taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į lenkę Moniką Zielinską. Ji dėsningai užaugo, atėjo iš lengvesnių svorių, bet išsaugojo jiems būdingą kovos stilių. Tai yra labai motyvuota sportininkė, o namų sienos turėtų dar labiau padėti.“
Iki šiol – 5 titulai
Lietuvos sportininkai iki šiol yra iškovoję penkis pasaulio čempionų titulus. Dukart tai padarė Margarita Čiuplytė (2009 ir 2013 m.), po kartą – Roma Mikšytė (1997), Paulius Klapatauskas (2001) ir Orestas Procas (2013).
Pasaulio vicečempionų titulus savo kolekcijose turi Gediminas Tankevičius (2001), Donatas Imbras (2005), Lukas Kubilius (2013), I. Mikštaitė (2019), Ona Jomantaitė (1997), Jurgita Tumaitė (2001) ir Sandra Stanevičiūtė (2001), o bronzos medalių laimėtojais yra tapę Andrius Miseckas (2013), L.Kubilius (2017), I.Mikštaitė (2009 ir 2017), Diana Mačiūtė (2013), Rita Pivoriūnaitė (2013), Gabija Gudeliauskaitė (2013) ir Diana Balsytė (2013).
