Kai jis įžengė į viešbutį, visi nuščiūvo, kaip per senus vesternus herojui įėjus į barą, nutyla visi lankytojai, įskaitant pianinu skambinantį muzikantą.
Tą vakarą Andre ištuštino beveik visą viešbučio vyninę ir prigulė pailsėti hole.
223 cm ūgio, svėręs arti 250 kg, jis gulėjo ir viešbučio personalas negalėjo jo prikelti. Jie tik užklojo milžiną ir paliko jį miegoti, – istoriją apie 1946–1993 metais gyvenusį milžiną pasakojo „The Guardian“.
Andre gėrimas buvo legendinis. Anot liudininkų, jis galėdavo išgerti daugiau nei 100 alaus bokalų ar butelių per vieną parą, o filmo „The Princess Bride“ (Princesė nuotaka) direktorius Bobas Reineris tvirtino matęs, kaip stipruolis išpliumpino 20 butelių jauno vyno per vieną dieną. Tai tik viena iš legendų apie imtynininką, kuris tapo pasaulio lygio žvaigžde.
„Žmonės žinojo apie milžiną Andre, net jei jie nebuvo imtynių sirgaliai“, – sakė daugkartinis imtynių čempionas Shawnas Michaelsas. – Jis buvo pirmasis imtynininkas, pasiekęs tokį žinomumą.“
Jį supo legendos: buvo kalbama, kad jis galėdavo suvalgyti iškart visus patiekalus iš restorano meniu, statinaitę alaus išgerti neištuštinęs šlapimo pūslės. Jis buvo nenugalimas imtynių ringe 15 metų. Skardinės jo didelėse rankose atrodė itin mažos, buvo kalbama apie jo dvi eiles dantų ir net dvi širdis. Dar buvo istorijų apie griaustinį dėl vidurių pūtimo.
Tačiau už tikrų ir sugalvotų istorijų Andre Roussimmoffo tikrasis gyvenimas buvo sunkus.
Jis buvo tiesiog per didelis visais aspektais ir gyveno nepatogiai, o kūnas kentėjo nuo akromegalijos – retos ligos, kuria žmogus serga organizme pakitus augimo hormonų gamybai.
Milžinas, garsėjęs įspūdinga jėga imtynių ringe, per filmą „The Princess Bride“ sunkiai kėlė vos 168 cm ūgio aktorę. Jo istorija atskleidžiama knygoje „Aštuntasis pasaulio stebuklas: Tikra tiesa apie Andre Milžiną“, parašytoje Bertrando Herberto ir Pato Laprade.
„Tai, kas suteikė jam šlovę ir sėkmę bei pavertė Andre Milžinu, atsisuko prieš jį, – sakė B.Herbertas. – Visais kampais tragiška istorija.“
Bulgaro ir lenkės šeimoje Andre Rene Roussimoffas gimė 1946 metais nedideliame Prancūzijos kaime, per 40 km nuo Paryžiaus. Andre nuo pat pradžių buvo didelis – gimė sverdamas pusseptinto kilogramo.
Jis augo greitai ir jau 15-kos tapo dvimetriniu.
Būdamas 19-os pradėjo profesionaliai treniruotis imtynėse, pasivadinęs Jeanu Ferre pagal liaudies didvyrį Grand Ferre, įveikusį 85 anglus per Šimtmečio karą.
Greitai išpopuliarėjęs Prancūzijoje Andre persikėlė į Didžiąją Britaniją varžytis imtynėse 1969 metais.
Andre rungtyniavo įvairiose Europos šalyse, Pietų Afrikoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje ir Japonijoje. Knygoje rašoma, kad jis kovojo ir Saddamo Husseino akivaizdoje Irake.
Tais laikais amerikietiškos imtynės labai išpopuliarėjo, dabar vyresnio amžiaus sirgaliai dar gali atminti, kaip jis lėtai juda ringe, galėdamas tik dalyti neįtikinamai suvaidintus smūgius.
Bet jaunystėje Andre buvo kitoks: atletiškas, greitesnis, pasižymėjęs tikrais imtynininko įgūdžiais.
Iš lūpų į lūpas perduodamos istorijos sklido, o sužinoti faktus ne taip paprasta. Ir jo ūgis apibūdinamas tai 223 cm, tai pora dešimčių centimetrų mažesnis. „Aš tikiu, kad Andre buvo 223 cm ūgio, – sakė B.Herbertas. – Bet sakykime, kad Andre Roussimoffas nebūtinai buvo išmatuotas tiksliai.“
Nuo pat jaunų dienų Andre žinojo, kad serga akromegalija, o simptomai buvo ne tik ūgis, didelė galva, rankos ir pėdos, bet ir širdies problemos bei nugaros skausmai – nuo to Andre ilgai kentėjo.
Šiaurės Amerikoje jis pasirodė 1971 metais varžybose Monrealyje ir greitai tapo žvaigžde, pritraukiančia tūkstančius sirgalių į šou kovas.
„Kai jis žengdavo į ringą, atrodydavo lyg šerifas atvyktų į miestą. Jis traukė ir tuos, kurie į imtynių šou ateidavo kartą per metus – jie tiesiog norėjo išvysti Andre Milžiną“, – pasakojo V.Herbertas, pats buvęs amerikietiškųjų imtynių aistruolis.
„Varžybos vykdavo taip, kaip norėdavo jis, – prisiminė Shawnas Michaelsas, kuris ėmėsi su Andre savo karjeros metu. – Kaip ir gyvenime, taip ir ringe jis darė tai, ką norėjo, kada norėjo, kur norėjo ir kaip norėjo.“
Andre žvaigždė pradėjo spindėti už ringo ribų, kai jis ėmė filmuotis.
Pasirodymai „Chineze Puzzele for Judoka“ ir „The Six Million Dollar Man“ buvo pirmieji, paskui buvo kiti filmai ir serialai.
Jis tapo dažnas svečias Davido Lettermano pokalbių šou, vaidino su Arnoldu Schwarzeneggeriu filme „Konanas Griovėjas“. Garsus aktorius prisiminė, kaip sykį vakarieniavo su Andre ir pasisiūlė apmokėti sąskaitą. Bet Andre pakėlė Terminatorių. „Jis nuplėšė mane nuo kėdės, – pasakojo A.Schwarzeneggeris. – Palaikė mane ore ir padėjo atgal. Jis laikė mane lyg būčiau maža lėlė.“
Filmas „The Princess Bride“, kuriame Andre vaidino milžiną Fezziką, sukurtas 1986 metais.
Andre anglų kalba buvo ribota, tad žodžius jam teko mokytis iš juostos atskirai.
Šio filmo kūrėjai turėjo savą istoriją apie Andre – jie pasakojo, kad galiūnas išgerdavo įvairių likerių kokteilį iš alui skirtos taurės ir tokį gėrimą vadino „amerikietišku.“
Aktorė Robin Wright apibūdino Andre rankas tokiomis didelėmis, kad atstodavo skėtį.
Robas Reineris pasakojo, kad Andre buvo per sunkus joti žirgu, tad kūrėjams prireikė jį kabinti ant virvių, kad būtų sukurta iliuzija – taip „250 kg svorio girtas milžinas“ kabojo ore po 20 butelių jauno vyno, – pasakojo filmo kūrėjas.
1980-aisiais Andre dalyvavo imtynių šou su garsiuoju Hulku Hoganu.
„Iš pradžių jie konkuravo, – pasakojo B.Herbertas. – Andre išmanė imtynių verslą. Jis suvokė, kad Hoganas tikriausiai bus tas, kuris jį pakeis. Tai sukūrė tam tikrų bendravimo problemų.
Tačiau Hulkui besimokant tarp jų užsimezgė draugystė. Hulkas išgerdavo drauge ir pakvietė Andre į savo vestuves. Andre suprato, kad atėjo laikas perduoti imtynių deglą.“
Pradėta plėtoti jųdviejų dvikovos idėja, kad būtų surengtas didžiausias ir pelningiausias imtynių renginys tais laikais. Detroito stadione susirinko 93 179 žiūrovai, nors manoma, kad skaičius buvo ženkliai išpūstas.
Andre sunkiai begalėjo judėti ringe – jam reikėjo nugaros operacijos.
Keliauti ir varžytis buvo vis sunkiau dideliam Andre kūnui. Lovos ir kiti baldai viešbučiuose, kuriuose jis gyveno, įprastai būdavo per maži.
Lėktuvuose jis netilpdavo į tualetą, tad atsipalaiduodavo gavęs kibirą už užuolaidos.
„Tai tarsi sėdėtum ant vaikiškos kėdutės ar gyventum lėlių namelyje visą gyvenimą“, – apie Andre nepatogumus sakė Hulkas Hoganas.
Andre poilsiaudavo rančoje Šiaurės Karolinoje, kur galėjo atsipūsti nuo prodiuserių ir sirgalių.
Kūną skaudėjo vis labiau, tad jis ėmė dar labiau gerti. „Su metais jo kūnas vis tiek patirdavo augimo šuolių. Jo kūno dalys augo – galva, rankos, pėdos. Tai kėlė skausmą ir lėmė nugaros problemas“, – pasakojo B.Herbertas.
Paskutinius jo pasirodymus transliavusios televizijos eteryje milžinas pasirodė su ramentais.
Paskutinės kovos įvyko 1992 metais Japonijoje, o kitų metų sausį jis iškeliavo į Prancūziją, į tėvo laidotuves. Po dviejų savaičių Andre mirė, sustojus širdžiai Paryžiaus viešbučio kambaryje.
Net ir praėjus trims dešimtmečiams Andre Milžino legenda klajoja po imtynių ir pramogų pasaulį – istorijos pučiasi ir tampa dar didesnėmis, nei buvo pats vyras.
Knygos apie jį autorius Bertrandas Herbertas reziumavo: „Andre Roussimoffas visada pasitraukdavo į Andre Milžino šešėlį.“
