„Dėl to, aišku, smagu. Trečias brolis, kaip sakant. Smagiau dar ir dėl to, kad atvažiavo broliai ir seserys palaikyti“, – šyptelėjo po pralaimėtos pirmosios kovos susikrimtęs graikų-romėnų imtynininkas.
22-ejų šalies čempionui, kuris pernai pasaulio čempionate finišavo penktas, tai buvo debiutas olimpinėse scenoje.
Tribūnose jį palaikė ir du broliai bei dvi seserys. Iš Tauragės kilęs M.Venckaitis užaugo 10-ies vaikų šeimoje – turi 5 brolius ir 4 seseris.
Broliai prisidėjo ir Mindaugo pasiruošimo olimpiniam debiutui: „Valdemaras (kuriam dabar 40 metų, – past.) ateidavo į treniruotes, parodė mėgstamiausius savo veiksmus, kurios aš irgi bandau daryti. Vis dėlto labiausiai mane ruošė treneriai.“
„Iš olimpinių brolių kovų geriausiai pamenu Rio de Žaneirą, gal ir Londoną, kai dalyvavo Edgaras (dabar 36-erių, – past.). Valdemaras varžėsi 2008 metais, kai buvau dar mažas (šešerių, – past.), nelabai iš viso supratau, kas tos olimpinės žaidynės“, – šyptelėjo M.Venckaitis.
Nepriklausomos Lietuvos imtynininkai olimpiadose:
- 1992 m. Barcelona – Remigijus Šukevičius (11 vieta).
- 1996 m. Atlanta – Ričardas Pauliukonis (9 vieta), R.Šukevičius (12) ir Ruslanas Vartanovas (14).
- 2000 m. Sidnėjus – Mindaugas Ežerskis (8 vieta), R.Pauliukonis (17).
- 2004 m. Atėnai – Mindaugas Mizgaitis (11 vieta), M.Ežerskis (13), Svajūnas Adomaitis (16).
- 2008 m. Pekinas – M.Mizgaitis (sidabras), M.Ežerskis (6 vieta), Valdemaras Venckaitis (14), Aleksandras Kazakevičius (15).
- 2012 m. Londonas – A.Kazakevičius (bronza), Edgaras Venckaitis (7 vieta).
- 2016 m. Rio de Žaneiras – E.Venckaitis (11 vieta).
- 2021 m. Tokijas – Mantas Knystautas (10 vieta).
- 2024 m. Paryžius – M.Knystautas, Gabija Dilytė ir Mindaugas Venckaitis.
Pirmoje svorio kategorijos iki 97 kg kovoje lietuvio laukė 28-erių kirgizas Uzuras Džuzupbekovas, daugkartinis Azijos čempionatų prizininkas.
Pirmą tašką už aktyvumą pelnė M.Venckaitis (1:0), netrukus galingai atplėšęs varžovą ir nuo kilimo. Vis dėlto užbaigti veiksmo nepavyko, o savo šansą antrajame kėlinuke gavęs U.Džuzupbekovas juo pasinaudojo (1:5).
Po pralaimėjimo lietuvio likimas atsidūrė jo skriaudiko rankose. Deja, U.Džuzupbekovas kitoje kovoje nepasipriešino pasaulio čempionui Mohammadhadi Saravi iš Irano (0:8) ir M.Venckaičio olimpiada baigėsi. Antrojo šanso paguodos turnyre jis nesulauks.
„Nesusiklostė kova, – interviu zonoje krimtosi imtynininkas iš legendinės šeimos. – Antrajame kėlinyje praleidau taškus parteryje. Buvo likusi minutė 30 sekundžių, o rezultatas toks, kad sunku atsigriebti. Viena klaida nulėmė kovą. Apmaudžiai.“
– Ar varžovas buvo pažįstamas?
– Stovyklose su juo esu dirbęs, bet tarptautinėje arenoje varžybose iki šiol nebuvome susitikę. Esu matęs jo kovų, stebėjęs.
– Pirmajame kėlinuke pakėlėte varžovą, bet užbaigti veiksmo nepavyko?
– Taip, buvau pusiau ištraukęs. Gal kojomis nesudirbau... Dėl to nepavyko susukti iki galo.
– Kaip vertini varžovo šansus pasiekti finalą ir grąžinti tave į kovą (interviu vyko prieš kovą, – past.)?
– Ketvirtfinalyje jo dabar laukia pasaulio čempionas iš Irano... Žiūrėsime, bet tikiuosi, kad laimės. Bet laukia tikrai stiprus konkurentas.
– Šiek tiek ir sužeidėt varžovą – U.Džuzupbekovui buvo prakirstas antakis.
– Taip jau būna imtynėse. Daug kontakto, visko nutinka.
– Pačiam burna irgi pilna kraujo.
– Visą laiką taip būna. Aš visą laiką daužausi, tas lūpas visą laiką prasikertu. Ne naujiena.
– Sakėte, kad olimpinėms žaidynėms ruošėtės drauge su Mantu Knystautu, kuris sveria net 30 kg daugiau. Kaip tos jūsų treniruotės atrodė?
– Ant kilimo treniruotės tos pačios. Tiesiog bandau prasileisti kuo mačiau taškų, kai su Mantu kovoju, nes dėl svorio skirtumo tikrai sunku, o ir Mantas patyręs varžovas.
Turėjau su Mantu daryti apšilimą iš prieš šios dienos kovas, bet atsirado mano svorio kategorijos egiptietis. Tai apšilau su juo.
– Jums dar tik 22-eji. Kaip sekėsi dorotis su jauduliu debiutuojant žaidynėse?
– Sakyčiau, visai gerai. Stengiausi, kuo mažiau galvoti. Priešininko kovas pažiūrėjau šiandien ryte, nenorėjau apsikrauti psichologiškai. To streso nelabai jaučiau, tad jaudulį, manau, suvaldžiau visai gerai.
Vienintelę Lietuvos imtynių viltį Paryžiuje išsaugo Gabija Dilytė (iki 50 kg). Ji skaudžiai pralaimėjo antrąją savo kovą, bet vis dar gali sulaukti antrojo šanso paguodos turnyre dėl bronzos, jei jos skriaudikė nukeliautų iki finalo.
Mantas Knystautas (iki 130 kg) tokios dovanos iš savo skriaudiko nesulaukė.
