1993-iųjų rudenį Kaune, tuomečio Lietuvos kūno kultūros instituto (LKKI, dabar – Lietuvos sporto universiteto) bokso salės ringe įvykęs V.Mickevičiaus ir J.Silevičiaus susidūrimas perrašė šalies bokso metraščius.
Tuometė dvylikos raundų akistata tapo pirmąja profesionalų bokso dvikova Lietuvos istorijoje.
„Norėjau parodyti, kad sportas padeda užsidirbti duonai neišvažiavus į užsienio šalis, savo tėvynėje“, – pasakojo V.Mickevičius.
Tuo metu populiarus šalies dienraštis „Lietuvos sportas“ rašė: „Susitiko „Ringo“ profesionalaus bokso klubo įkūrėjas 43-ejų V. Mickevičius (98 kg) ir 35-erių J. Silevičius (94 kg). Prieš kovą abu boksininkai apsidraudė, o bendra suma sudarė 10 tūkst. JAV dolerių. Veikė totalizatorius, buvo statomos gana didelės sumos – iki 1 tūkst. JAV dolerių.
Renginys sudomino Kauno publiką: salė – pilnutėlė, daugumai teko net pastovėti. Dvikova vyko visus dvylika raundų, pergalę šventė J.Silevičius.“
V.Mickevičiaus sportinių trofėjų kolekcijoje yra Lietuvos čempionato visų spalvų medaliai (svorio kategorijos per 81 kg auksą pelnė 1976-aisiais).
1973 m. atvirame Lietuvos čempionate Vilniuje kaunietis antrame raunde nokautavo vėliau (1974 m.) pasaulio čempionato bronzą iškovojusį ir dukart (1975 m. ir 1977 m.) Europos vicečempionu tapusį olimpietį vokietį Berndą Wittenburgą.
J.Silevičius – keturiskart (1977 m. ir 1979 m. – per 81 kg, 1982 m. ir 1983 m. – iki 91 kg) Lietuvos čempionas.
„Jonas buvo ištvermingas priešininkas. Jo pagrindinis ginklas – smūgiai kaire: dėl to laimėdavo beveik visas dvikovas, – dalijosi prisiminimais V.Mickevičius. – Be to, varžovas muša net ir tada, kai jis pralaimi, tai – stiprybės esmė. Svarbiausia buvo visus dvylika raundų kovoti gražiai ir garbingai. Labiausiai įsiminė pagarba vienas kitam ir kaip varžovo varžovui.“
Per karjerą – 300 kovų V.Mickevičių dvikovai su J.Silevičiumi ruošė Jurijus Kolyčevas – daugkartinis Lietuvos bokso čempionas ir prizininkas, treniruočių pobūdžio (sparingo) kovose padėjo žinomi kitų kovos menų atstovai Romanas Mackevičius, jo tėvas Arnoldas Mackevičius, Saulius Šeškevičius.
„Tai buvo metas, kai ringe galėjau ištverti ne tik dvylika raundų, bet ir dar daugiau“, – sakė V.Mickevičius, per savo karjerą suskaičiavęs daugiau kaip 300 dvikovų ir šiuo metu aktyviai tebesportuojantis, besidomintis boksu.
„Intensyviai sportuoti pradėjau 1968-ųjų rugsėjį. Žaliakalnyje buvo „Žalgirio“ klubas, tuomečių Profsąjungų rūmų rūsyje – sporto salė. Mane treniravo Algirdas Šocikas ir Jonas Buksas. Rūsio lubose buvo kabliai, ant jų kabindavome maišus ir mušdavome juos. Treniruodavosi ir Ričardas Tamulis, Jonas Čepulis, pats A.Šocikas tuos maišus padaužydavo“, – pasakojo V.Mickevičius.
Legendinį A.Šociką, vieną garsiausių ir tituluočiausių Lietuvos boksininkų, jis vadino tėvu. „Jei kildavo rūpesčių – kreipdavausi, išsikalbėdavome, jis man padėdavo išspręsti visas problemas“, – teigė V.Mickevičius.