Kauno klinikų sporto medicinos gydytojai rūpinasi ne tik geriausių Lietuvos krepšininkų, plaukikų, futbolininkų, bet ir kitų sporto šakų atstovų sveikata. Su šių medikų priežiūra svarbiausioms kovoms rengiasi ir Lietuvos bušido federacijos (LBF) žvaigždė, daugkartinis kikbokso ir bušido čempionas S.Maslobojevas-Kuvalda.
Lapkričio 26-ąją Kauno klinikų sporto medicinos kabinete S.Maslobojevui buvo atliktas pirmasis testavimas. Jį prižiūrinti ortopedijos traumatologijos klinikos gydytoja Akvilė Vilkytė bei sportininko apžiūrą padėjusi atlikti sporto medicinos gydytoja Aušra Piktuižytė siekė nustatyti kovotojo galimybes, fizinę kojų raumenų būklę bei neišnaudotą potencialą.
„Su Sergejumi susipažinome prieš 5 mėnesius, kai po „Hero'es“ turnyro Vilniaus „Siemens“ arenoje jis kreipėsi į priimamąjį dėl rankos traumos. Paaiškėjo, kad iki tol sportininką gydė tik šeimos gydytojas. O tai nėra teisinga. Iki tol jam buvo taikomas eilinio žmogaus gydymas.
Sergejus – elitinis kovotojas. Tai, kas tinka paprastam žmogui, ne visai tinka profesionaliems sportininkams. Jų visai kitokia anatomija, tad ir rūpintis jais reikia visai kitaip“, – pabrėžė gydytoja A.Vilkytė.
Susipažinusi su S.Maslobojevu, ji ėmė prižiūrėti ir jo treniruočių ciklą: nuolat apsilanko Vilniaus sporto klubo „Sparta Gym“ patalpose, stebi kovotoją ir kovų metu.
Pažįstu jį iki pat kojų pirštukų. Matau iškart, teisingai ar ne dirba raumenys.
„Pažįstu jį iki pat kojų pirštukų. Matau iškart, teisingai ar ne dirba raumenys. Štai lapkričio 14-ąją vykusios kovos metu Sergejus greit pavargo. Per daug iš pradžių atidavė energijos. Per anksti buvo pradėtas ir pasirengimas kovai (masažai, įtrynimai). Pasirodymas ringe nusivėlino. 23 valandą sportininkai tikrai nėra pratę kovoti. Gaila, kad ir turnyruose esantys medikai per mažai dėmesio skiria kovotojų priežiūrai. Arba neturi reikiamos kompetencijos“, – patikino gydytoja.
Anot jos, nebūtinai turi kas nors lūžti, kad kovotojui reiktų ilgo atsigavimo periodo. Skausmingi būna ir sumušimai.
A.Vilkytė daugiausia dirba su silpnomis S.Maslobojevo vietomis – blauzdų raumenimis, pertemptomis Achilo sausgyslėmis, nesureguliuotos mitybos įpročiais. Pasak jos, Sergejus išnaudoja tik 60–70 procentų savo potencialo. Profesionaliai sportuoti 28-erių metų vaikinas dar galės apie penkmetį.
Vizito pas gydytojus metu Kuvalda atskleidė tai, kaip šiuo metu jaučiasi: „Kaip Rokis Balboa filme: prikaustytas prie treniruoklių, darau ką galiu, o kameros fiksuoja.“
15min.lt duotame interviu kovotojas papasakojo apie patirtas traumas ir apie tai, kad vienas mėgiamiausių jo hobių kartais trukdo treniruočių procesui.
– Sergejau, dešimt metų praktikuojate kovos menus. Kiek traumų esate patyręs per karjeros dešimtmetį?
– Su amžiumi pradėjo kvėpavimas strigti. Nosies pertvara, matyt, yra kiek pažeista. Nors kovos metu niekas nebuvo jos sulaužęs. Svarstau netgi apie tai, kad reiktų atsigulti ant operacinio stalo. Į nosį esu gavęs tik vaikystėje, kai augau ne pačiame saugiausiame rajone.
Ringe kenčia mano plaštakos: ne kartą lūžo delnakauliai. Pastaruoju metu treniruotėse ėmė mausti riešus. Tačiau krumplius, kaip nedaugelis kovotojų, vis dar turiu visus.
– Anksčiau jūsų pasirengimu kovoms rūpindavosi tik treneris ir šeimos gydytojas. Kodėl į profesionalus kreipėtės tik dabar?
– Trūko žinių, kur kreiptis. Džiaugiuosi tai atradęs. Dabar galiu drąsiai teigti, kad turiu išsvajotą komandą ir priežiūrą, su kuria esu pasiruošęs siekti pasaulinių pergalių ir garsinti savo šalį.
Į nosį esu gavęs tik vaikystėje. Kai augau ne pačiame saugiausiame rajone. Ringe kenčia mano plaštakos, nors krumplius visus dar turiu.
– Apie kokias pergales svajojate? Turite ambicijų?
– Visos svajonės realios. Vienoje rimčiausių federacijų esu reitinguojamas pirmoje vietoje. Tad savo galimybes žinau. Norisi susikauti su pasauliniu elitu. Nesvarbu, kas tas elitas bebūtų.
– Jūsų sąskaitoje – apie 40 profesionalių kikbokso kovų ir apie 20 kovų be taisyklių. Prisimenate sunkiausią dvikovą?
– Visos kovos skirtingos. Ir kiekviena ji sunki savaip. Daug kam atrodo, jei laimėjau nokautu, buvo lengva. Tikrai ne.
– Lapkričio 14 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje „Bushido Hero's Series 2015“ kovų turnyro „Grand prix“ finalinėje kovoje iškovojote „KOK World Belt“ čempiono diržą. Ilgai lauktoje dvikovoje pranokote rumuną Robertą Doriną. Daug kas tikėjosi greitesnės kovos baigties. Atrodėte pavargęs. Kas nutiko?
– Štai vienas iš pavyzdžių, kai pradedi dirbti tik raumenimis ir išjungi galvą. Kapojau varžovą, pataikiau tikslių smūgių, bet jis nekrito. Užsipumpavo raumenys. Ėmiau dirbti su jais, o ne protu. Išvargau. Prieš kovą aš net neanalizuoju priešininko. Tai – trenerio darbas. Visa taktikos parengimo atsakomybė krenta ant jo pečių. Pasitikiu juo.
Nosies pertvara, matyt, yra kiek pažeista. Nors kovos metu niekas nebuvo jos sulaužęs. Tačiau krumplius, kaip nedaugelis kovotojų, vis dar turiu visus.
– Ko daugiau jūsų karjeroje: sunkaus darbo ar talento nulemtų pergalių?
– Esu darbinis arkliukas. Viską pasiekiau sunkiu darbu. Dažniausiai tiems, kuriems įskiepytas talentas, trūksta motyvacijos. Daug talentingo jaunimo pasitraukia ne laiku. Reikia su jais kalbėtis, padėti pasirinkti tinkamą kelią.
– Ar su patirtimi, amžiumi vis labiau ima jaustis kovų pasekmės?
– Žinoma. Pastebėjau, kad vis sunkiau prieš kovą pavyksta numesti nereikalingą svorį. Greičiau jo priaugu po kovos. Štai po „Hero'es“ turnyro per dvi savaites priaugau 10 kg. Prieš varžybas nereikalingus 7–8 kg turėčiau numesti per mėnesį, tačiau juos numetu tik paskutinę savaitę.
– Ir žinoma, visą tą mėnesį – maistas bedruskis, beskonis.
– Kad jis pas mane visad toks.
– Ar turite dienų, kada sau leidžiate valgyti viską? Kada pastarąjį kartą Sergejus Maslobojevas buvo „McDonald'e“?
– Tai matyti, kad dabar sau leidžiu viską. Pažiūrėkit, kokie žandai (juokiasi – aut. past.). O „McDonald'e“ nesilankau. Pats labai mėgstu gaminti. Tai – hobis. Šį savaitgalį organizuoju draugams vakarienę. Namuose su vienu žymiu virtuvės šefu gaminsime maistą. Jei pavyks, kartosiu dažniau tokius pasibuvimus. Firminis receptas? Neturiu tokio. Mėgstu eksperimentuoti. Šeima giria mėsainius.
Norėčiau Vilniuje, kuriame gyvenu jau šešerius metus, atidaryti prabangų restoraną, kuriame galėtų lankytis visi draugai.
– Tai galbūt ateityje turite svajonę būti ne tik treneriu, bet ir restorano valdytoju?
– Turiu tokį planą. Norėčiau Vilniuje, kuriame gyvenu jau šešerius metus, atidaryti prabangų restoraną, kuriame galėtų lankytis visi draugai.
– O sūnelį ateityje matote kovų ringe?
– Nežinau. Nenoriu perspausti, nes kai tai padarai, vaikai nusisuka nuo sporto ir į jį nebegrįžta. Sūneliui tik metai ir trys mėnesiai, bet jau dabar, vos pradėjęs vaikščioti, jis užsimauna mano kikbokso pirštines, kurios jam iki alkūnių, ir svirduliuoja po namus laimingas. Kartu veduosi į sporto salę.
– Dažniausiai kovotojai po kovų neužmiega. Jūs irgi kovojate su nemiga?
– Tai gal nemiega dėl to, kad važiuoja gerai atšvęsti? Lapkričio 14 dieną iš „Siemens“ arenos grįžau į namus. Keletą valandų pasikalbėjome su seserimi ir žmona. Išgėrėme po vyno taurę ir nuėjau miegoti.
– Jūsų palaikymo komandoje – daug moterų. Štai ir gydytoja tapo sirgale. O dešimt metų jaunesnė sesuo taip pat sportuoja?
– Ir mama seka kovas. Ne, sesuo nesportuoja. Bandžiau ją įtraukti, išpirkau abonementą į klubą, bet nepavyko prikalbėti.
– Jūsų gydytoja užsiminė, kas mažiausiai išlavinti – kojų raumenys. Norėdamas išnaudoti visą savo potencialą, kurį laiką tikriausiai turėtumėte atsiduoti Muay Thai treniruotėms. Jose daug dėmesio skiriama kojų, kelių smūgiams.
– Klube dirbame ir pagal Muay Thai taisykles, tad smūgių kojomis, patikėkite, netrūksta. Dukart lankiausi Tailande, iš kurio ir yra kilęs Muay Thai. Kai ten pabūni, suvoki, jog iki šiol nežinojai, kokia tai kovinė sporto šaka. Praleidau Tailande šešis mėnesius: po 3 mėnesius 2010 ir 2015 metais.
– Kokie artimiausi kovų planai?
– Šiuo metu ilsiuosi. Artimiausia kova tikriausiai vyks kovo mėnesį „Siemens“ arenoje per „Bushido Hero's“. Galbūt dar kausiuosi vasarį Rygoje. Turėčiau pasirodyti ir gruodžio 10 dieną organizuojamame Rytų kovos menų festivalyje. Bet ten kovų nebus, ten vyks parodomosios programos, pristatysime savo atstovaujamą kovų rūšį.
– Trauma sportininkui – ne tik fizinis, bet ir psichologinis smūgis. Kokį patarimą duotumėte po traumos atsigaunančiam kovotojui?
– Reikia mąstyti kaip spartiečiui: niekada neatsitrauk, niekada nepasiduok – viskas laikina. Manau, kad žmogaus galimybėms nėra ribų. Mes viską galime, jei labai trokštame.
Gruodžio 10 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje pirmą kartą Lietuvoje vyksiančiame Rytų kovos menų festivalyje bus galima išvysti daugiau nei 30 kovos menų ir sporto festivalio šakų. Tarp jų – aikido, boksas, dziudo, graplingas, džiudžitsu, imtynės, sambo, taekwondo, ušu ir egzotinės kapueira, kurash, kraft maga bei kitos.
Kovos menų meistrai rengia ypatingas parodomąsias šou programas. Renginio metu taip pat bus apdovanoti labiausiai nusipelnę sportininkai ir treneriai. Festivalio organizatorius Donatas Simanaitis įkvėpimo šiam festivaliui sėmėsi iš Prancūzijoje jau šešiolika metų vykdomų panašių projektų. Renginys turėtų tapti tradiciniu.
